Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: smagus, elksna, lubas, lesti.

Antraštė:

smagus

Reikšmė:

sunkus nešti arba traukti

Straipsnelis:

žr. magulas

Šaltinis:

Çabej 1964c, 44–45

Antraštė:

smagùs

Straipsnelis:

Gr. μόγος, μογέωir t. t.: μόγος„vergas, bausmė, pastanga“ [707...]. Gr. μόγοςretumas nekliudo pripažinti, kad μογέω„kentėti, kankinti“ yra iš daiktavardžio ir nieko neverčia (tarp kita ko ir nestebina) tikėti, kad μογέωyra intensyvas ir atvirkščias vedinys. Jeigu Hes. glosa σμογερόν· σκληγόν, ἐπίβουλον, μοχθηρόνyra autentiška ir reprezentuoja senumą, galėtume mėginti gretinti su baltų būdvardžiu lie. smagùs, la. smag(r)s (Solmsen, KZ 29, 1888, 85 ir toliau). Bet Fraenkelis LEW šią hipotezę atmetė. Graikų kalboje yra įprasta prisiminti μόχθοςir μόχλος, bet tai etimologijai nepateikia įrodymų.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 707–708

Antraštė:

smagùs

Straipsnelis:

[Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėjusių komponentą s po priebalsio (minėtas prieb. gali būti išplėstas:):] 4. Paprasta šaknis *ms- II „tempti, liesti“ reprezentuojama šiais vediniais: variantas *sm- – s. i. smáyate „šypsosi“ (< *„ištempia lūpas“), gr. σμυγερός „liguistas, sunkus“, s. v. a. smecken „skanautis“, ang. smile „šypsotis“, lie. smagùs „sunkus, stiprus“, smagùris „smaližius“, smilùs „smalsus, godus, smaližius“, smailùs „gardus“, smaũkti „nutraukti, užtempti“, la. smiêt „juoktis“, smaidît „šypsotis“, prasl. smějati sę, smexъ, smykati „traukčioti“, *smь̥gati, r. trm. смоктать „čiulpti“, ukr. смоктати, le. smoktać.

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 142

Antraštė:

smagùs

Straipsnelis:

Alb. mund „galėti; nugalėti“, s’mund „aš negaluoju“, mundem „galėti, kovoti“, mundój „kankinti, bausti“, mundím m. „bausmė, kančia“ turi būti atskirtas nuo go. mundrei „taikinys, tikslas“, s. sl. mǫdru „išmintingas“ ir t. t. grupės. Alb. sëmunë, sëmurë „sergantis“ tiesiogine reikšme „bejėgis“ rodo, kad pirminė forma yra mun ir kad -d yra grynai tik fonetinis reiškinys. Formos pagrindas *munnō priklauso go. mag „galia“, vok. Macht, s. sl. mogu, [lie. mãgulas] ir t. t., arba su gr. μόγος„darbas, sunkus darbas, pastanga, kančia“, μογεῖν„stengtis, kentėti“, la. smags, smagrs „sunkus, svarus“, lie. smagus „sunkus nešti arba traukti“ grupei. [?]

Šaltinis:

Çabej 1964c, 44–45

Antraštė:

smagùs

Straipsnelis:

Toch. A māski būdv., B amāskai „sunk-us (-iai)“. Šis žodis, kurio A forma taip pat yra A žodis añumãski „puikus, stebuklingas“, yra giminiškas su lie. smagùs „sunkus nešti arba tempti“, la. smags, smagrs „sunkus, svarus“, gr. μογέω„dėti pastangas, kentėti“, μογις„sunkiai, vargais negalais“, μόγος„sunkus darbas“, μογερός„sunkus“ ir taip pat σμογερόν… μοχθηρόν(Hes.). Toch. māsk- (B amāskai – senas acc. sg. su galūne -ai; a- – intensyvinis priešdėlis) kilo iš senesnio *māk-sk-, plg. taip pat A praski (su tuo pačiu balsiu gale kaip A māski), B proskiye „baimė, būgštavimas“ susiję su AB pärsk- „turėti baimės“ < *pärk-sk-, etc. Ši struktūra kalba senojo veiksmažodžio *māk-sk- naudai. Toch *māk- < ide. *mōg- (be judriojo s) iš *(s)mog-, etc. Toch. A māski, B amāskai prieštarauja Frenkelio (LEW 837) požiūriui, kuris lie. ir la. žodžius atskiria nuo gr. μογέωgrupės. Žr. taip pat B māskwo „kliūtis“.

Šaltinis:

Windekens 1976, 284

Antraštė:

smagùs

Reikšmė:

„stark, kräftig (von Schlagen), schwer zu tragen“.

Straipsnelis:

J. Otrembskis savo „Życie wyrazdów w języku polskim, 349“ le. smagać „plakti, mušti, nubausti“ sieja su lie. smógti (smogiù) „schlagen“. Čia dar priskirčiau lie. smagùs „stark, kräftig (von Schlägen), laut (von einem Pfiff), schwer zu tragen, schwer von Gewicht“ [II, la. smag(r)s „t. p.“, lie. smagùmas, la. smagums „Schwere“. Solmsenas (KZ) 29, 85 tt.) bl. žodžius gretina su gr. σμογερόν, μογερός „mühschig“, μόγος „vargas, triūsas“ (taip pat K. Būga Aist. Stud. 54); man rodos teisingiau sieti su smõgti. Suprantama, kad nuo lie. smagùs „schwer“, smõgti „schlagen“ ir t. t. atskirtinas su s. v. a. smecchen, smac(h) giminiškas lie. smagùs „angenehm, beguem“ [13], smaguriai̇̃ „Leckerbissen“, smaguris, -ius „Lecker, Zeigefinger“.

Šaltinis:

Fraenkel 1955, 11–13

Antraštė:

smagùs

Reikšmė:

„angenehm, beguem“

Straipsnelis:

žr. smagus

Šaltinis:

Fraenkel 1955, 11–13

Antraštė:

smagùs

Straipsnelis:

Anot Fraenkelio (LEW II 837–838), lie. smagùs ‘sunkus’ gali būti giminingas žodžiui smógti ‘pliekti, botaguoti’.

Šaltinis:

Derksen 2002, 12

Antraštė:

smagùs

Reikšmė:

daug sveriantis, sunkus

Straipsnelis:

Lie. dial. smagùs ‘daug sveriantis, sunkus; nelengvas atlikti’, la. smags, smagrs ‘t. p.’, lie. smaglùs ‘tinkamas smogti, mesti, smagus, miklus’ : lie. smegùs ‘kuris gerai smenga, lenda’. Variantai su a laipsniu lie. smagùs, la. smags, smagrs nutolę nuo pirmykštės reikšmės (plg. smaglùs), kurią palaiko veiksmažodis smãgo (smãgė, smagýti) ‘pliekti, dyžti, plakti’ ir smãgia (smõgė, smõgti) ‘staigiai, stipriai suduoti’. Variantas su e turi vokalizmą iš lie. smegti, smeñga, smẽgsta (smẽgo, smègti) ‘lįsti gilyn, klimpti; strigti; slegiantis smukti’ ir smẽgia (smẽgė, smègti) ‘smeigti, besti; sviesti’. Būdvardžių reikšmių ryšys nagrinėtas (žr. Fraenkel 1962, 837-836); tipologiškai galima dar palyginti lie. slėgùs ‘sunkus, svarus’ : slė̃gti ‘spausti sunkumu iš viršaus…’, galbūt ir sunkùs ‘svarus’ : suñkti (Fraenkel 1962, 941; ME III 1132). Seniausias yra bl. smagus; la. smagrs u-kamieno formų turbūt niekada neturėjo.

Šaltinis:

Vanags 1994, 37

Antraštė:

smagùs

Straipsnelis:

[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Winterio dėsnis vyko tik uždaruosiuose skiemenyse, plg. tariamą išimtį lie. smagùs ‘heavy’ (taip pat plg. gr. mógos ‘toil’).

Šaltinis:

Matasović 2005, 155

Antraštė:

smagùs

Reikšmė:

behaglich, angenehm

Straipsnelis:

Go. smakka* ‘Feige’ (< go. *smakk-an-) veikiausiai yra darinys iš germ. *smakka- ‘Geschmack’ (plg. s. ang. smæc, s. v. a. smac). Kitose kalbose artimiausias yra lie. smagùs ‘behaglich, angenehm’, smagurỹs ‘Leckerbissen’.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 223