Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bãras
Reikšmė:
iš karto nupjaunama pievos dalis
Straipsnelis:
Etimologiniame bulgarų kalbos žodyne (Георгиев Вл. Гълъбов Ив., Заимов Й., Илчев Ст., Български етимологичен речник. Свезка I. София, 1962, 67) pateiktas siūlymas bulg. dial. бор³ ‘drabužių raukšlė’ gretinti su lie. bãras ‘iš karto nupjaunama pievos dalis’, pr. φόρος ‘duoklė, mokestis’ yra neįtikinamas. Bulg. бор³ yra nomen deverbativum, pamatuotas berǫ, bьrati, bulg. набера́ reiškia ne vien ‘pri(si)rinkti, pri(si)skinti’, bet ir ‘su(si)raukti’.
Šaltinis:
Sławski 1964, 153
Antraštė:
bãras
Reikšmė:
Schwaden; lauko, pievos juosta, kurią įstengia apdirbti vienas žmogus
Straipsnelis:
E. Fraenkelio žodyne pateiktas lie. bãras, tiesą sakant, reiškia lauko, pievos juostą, kurią įstengia apdirbti vienas žmogus. Lie. bãras sieti su ber̃ti ‘streuen’ (taip Būga), man rodos, nepatikima, nes toks ryšys įmanomas kalbant tik apie spėjimą. Slavai sako: pjovėjas savo juostą „užima“ (č. zabere, zabírá) (plg. č. zábor ‘Okkupationsterrain’, karine prasme). Ko gero, lie bãras veikiau esąs šiuo ber- (sl. berǫ ‘nehmen’) pamatuotas (kaip ir homonimas bãras ‘Haufe, Menge’), nors baltų kalbos tokio veiksmažodžio ir nepažįsta. Jeigu taip, tada manykime, kad bãras 1. Jahn 2. Menge – abiem atvejais yra savarankiškas vedinys iš ber- (pirmoji bãras reikšmė nekito į antrąją, o ir priešingas procesas niekada nėra vykęs).
Šaltinis:
Machek 1961, 349
Antraštė:
bãras
Straipsnelis:
lie. bãras, ide. *bhoros, s. i. bhára- ‘добыча’, gr. φόρος ‘налог’, prasl. *bere- – *borъ (*e – *o kaita).
Šaltinis:
Варбот 1983, 63
Antraštė:
bãras
Straipsnelis:
Lie. bãras giminiškas gr. φόρος ‘duoklė’, skr. bhára- ‘pelnas, nauda’; slavų kalbų atliepiniai: s. sl. borъ ‘rinkliava; draugovė’, s.-kr. dial. bȏr ‘klostė, raukšlė’, r. arch. ir dial. бо́р, -а ‘raukšlė; duoklė, rinkliava’. Slavų k. žodžiai – tai nomen actionis iš bьrati, berǫ ‘imti’. Lie. bãras pirminė reikšmė ‘dirva, kurią galima apsėti (t. y. apiber̃ti vienu kartu’.
Šaltinis:
SłPr I, 336

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas