Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: viržis, žarna, skrubninti, žaginis, grėblys, marės, telžti, kalavijas, barakituoti, kramzlioti, akìs, narvė, žeboti, ūgis, gludė, blūdus, drupėti, jerumbė.

Antraštė:

vir̃žis

Straipsnelis:

[Galime spėti, kad tose rytų ir. kalbose, kurios savo kilme yra sãkų (sãkų kalba – viena iš skitų tarmių, paliudytų VII-X m. e. a. rašto paminklų iš Rytų Turkestano) tarmių tęsiniai (t. y. afganų resp. puštų kalboje bei Pamyro priekalnių kalbose) yra išlikę pėdsakų, liudijančių apie savitus pastarųjų ir. kalbų santykius su Europos kalbomis:] Afganų wuža ‘gysla’, mūndž. wūrž ‘siūlas’, šugn. wūrž (wurγ) ‘vilnonis siūlas’ – lie. vir̃žis ‘virvė’.

Šaltinis:

Абаев 1965, 13

Antraštė:

viržis

Reikšmė:

virvė

Straipsnelis:

Lie. vir̃žis : veržti. Plg. s. č. povraz, le. powróz, pavoroz ‘drawstring’ : s. sl. po-vrěsti ‘rišti’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 550

Antraštė:

vir̃žis

Straipsnelis:

Abaevas (SEI 13) gretina afganų wuža ‘kraujagyslė’, munjī wūrž (wurγ) ‘šilkinis siūlas’ su lie. vir̃žis ‘Strick’. Dėl lie. žodžio aiškinimo plg. Fraenkel 1264. Pokorny (1154) laiko kilusiu iš *wer-g̑h- ‘sukti, susaurinti, smaugti, spausti’, *wer- ‘sukti, (pa)lenkti’ išplėtinio. Jei afganų darinys vestinas iš tokios pat formos, kalbėti vien apie afganų-lietuvių izoglosą negalima (plg., pvz., s. isl. wirgill ‘virvė’, s. saksų wurgil ‘t. p.’, le. powróz ir kt. [Abaev, Skifo-europejskie izoglossy, Moskva, 1965].

Šaltinis:

Cvetko-Orešnik 1983, 181

Antraštė:

vir̃žis

Straipsnelis:

Gr. ἐρείκη fem. ‘viržis, šilojus’, Erice arborea L. [366]. Jeigu atstatoma *ϝερεικᾱ, tai keltų ir baltų-slavų viržio pavadinimai rodo didelį panašumą su gr. žodžiu: s. air. froech, galų grug iš *wroiko-, la. virši plur., lie. vir̃žis, r. éres, éresk ir t. t. Pagal Machek, Lingua Posnan. 2, 158 ir toliau ἐρείκη ir éres būtų skoliniai iš to paties šaltinio. Žr. Pokorny 1154.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 367

Antraštė:

vi̇̀ržis

Straipsnelis:

[Rec.: Етимологічний словник украïнскоï мови, Киïв, 1982, T. I, А–Г]. Nurodant ве́рес ‘viržis, šilai’ giminaičius (p. 253 t.), nebūtų kenkę, ypač dėl formanto įvairavimo, išsamiau pateikti baltų kalbų pavyzdžius, būtent: lie. vi̇̀ržis (ppr. pl. vi̇̀ržiai, trm. vi̇̀ržė (vi̇̀ržės), la. vìrsis (vìrši), trm. vir̂zis, (vìrži) ‘t. p.’.

Šaltinis:

Urbutis 1986b, 86

Antraštė:

viržis

Reikšmė:

rugsėjis

Straipsnelis:

[Recenzuojamasis J. Palionis LLK XVI–XVII a. 238 šį žodžių junginį laiko priklausantį liaudinės lietuviškos leksikos grupei]. Sunku įsivaizduoti, kad šitie pavadinimai būtų atsiradę be lenkų kalbos įtakos: […] viržių mėnuo – wrzesień [ir kt. pvz.]

Šaltinis:

Safarewicz 1969, 227