Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pindžiakas, telžti, gabšus, blevėzga, žievė.

Antraštė:

pindžiãkas

Reikšmė:

trumpas švarkas

Straipsnelis:

Pindžiãkas, pinžõkas, binžõkas ‘trumpas švarkas’. Plg. le. pindżak ‘trumpas drabužis (LKA I 145), br. пiнжак, пiнджак, бiнджак ‘švarkas’. Į slavų kalbas, dar plg. r. пиджак ‘t.p.’, žodis pateko iš anglų kalbos, plg. pea-jacket ‘trumpas apsiaustas, striukė’ (Fasmer III 259). Anglai jį gavo iš olandų kalbos, plg. ol. pijjekker ‘striukė iš šiurkščios vilnos’: pij (< ol. pīe ‘drabužis iš šiurkščios vilnos’) + jekker ‘švarkas, striukė’ (Klein 1966–1967: 1143; Webster 1976:843). Pavadinimą vartoja uteniškiai, anykštėnai, panevėžiškiai, pasitaiko jis ir pietų aukštaičių tarmėje (LKŽ I 831, 834, IX 1036, 1037). Pindžiãkas dar gali reikšti vatinį puspaltį, o binžõkas - milu aptrauktus kailinukus. Žodis randamas latvių ir estų kalbose, plg. la. dial. pindžuks, pindžaks, pindžoks, bindžaks, bindžuks, ‘švarkas; toks viršutinis drabužis’, es. pintsak ‘švarkas’ (Reķēna 1975:464; A Pr 51 žemėl., 113).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 161