Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: aikštus, aldėti, šiskat, krušus, užvalkas, tulžti, graužas, rūpa, gargėti, bizdailis, pūlis, gužutis, veiksnys, sravėti, lankyti, skýsti, ženklas, kumelė, tingėti, dryžti, mėgti, ankštas, kirbėti, burliungė, kaubrė, vilpišys, dešinas, lemežis, gunžys, gairė, kipšas, kygždyti, mėdyti, garėti, kaptelėti, žerstukas, klėstimas, avìžius, kretėti, kvapėti, brokavonė, šlakstyti, žadinys, kaišti, seikėti, gabšta, apušis, ūtaryti, šindelis, išmaitinti, gavėti, mandūrė, dėlė, bičiulis, paistas, svidėti, košikas, skregždė, švolas, delnas, delna, dragūnas, draugovė, drangas, drangai, dilgsėti, gelbinėti, šviesus, klyvėti, vožti, žaketas, nameišis, šerknas, šliucas, trisdešimt, klauksėti, įkūninimas, palšas, lobėti.

Antraštė:

aikštùs

Reikšmė:

matomas, atviras, švarus

Straipsnelis:

žr. aisus

Šaltinis:

Karaliūnas 1992b, 217–221

Antraštė:

aikštùs

Reikšmė:

hitziges (Pferd)

Straipsnelis:

La. aîcinât ‘(pa)kviesti, raginti, šaukti’ iki šiol neetimologizuotas. ME I 13 s. v. spėjama, ar aîcinât negalįs būti iš interjekcijos ai (man rodos, toks teigimas nepriimtinas), arba gal la. leksema gretintina su gr. αἰκάζει. καλεῖ. Pokorno (IEW, 15) ir Frisko (Griechisches etymologisches Wörterbuch, Heidelberg, 1954, 38 s. v. αἰκάζει) bandymai vienur ar kitur ieškoti bl. žodžio atitikmenų ar paaiškinimo jam ne kažin ką čia pagelbsti. Mano nuomone, la. aîcinât yra kauzatyvinis darinys, pamatuotas šaknies *ei- ‘eiti’ ir išplėstas neįprastu formantu k; dėl reikšmės plg. pie galda aicināt [ir kt. pvz.], t. y. matome, jog šnekama apie tam tikrą vietą, kuri paprastai yra nutolusi nuo asmens, į kurį kreipiamasi, ir pastarasis privalo nužingsniuoti šį atstumą [35], plg. Fraenkel, LEW, s. v. aiklùs ‘leicht gehend, flink’, eiklùs ‘t. p.’. Pastarieji lie. žodžiai patvirtina, kad šaknis *eik-, be pirmykštės reikšmės ‘eiti, gehen’, gana anksti įgavo reikšmę ‘judėti, judriam būti, sich bewegen, beweglich, flink sein’. Taigi Frenkelio (LEW, 2) prielaida, jog lie. áikštis ‘Leidenschaft, Glut, Hitze’, áikštytis ‘ausgelassen sein’, la. aîkstîtiês ‘rėkti, triukšmauti’, ypač lie. aikštùs (aikštùs arklys ‘hitziges Pferd’) siejasi su lie. ei̇̃ti ‘gehen’, yra teisinga. Galbūt su šia šaknimi siejasi ir la. aikâtiês EH I 4 ‘tabaluoti kojomis’, ai̇̃cis ME s. v. ‘Pferd’. Išplėstą šaknį *eik-, t. y. vedinį *su-eik- spėjau slypint ir la. svei̇̃ks ‘heil, gesund’, lie. svei̇̃kas, tačiau paskui EH II 613 aptikau nuorodą, kad jau Frenkelis (Mélanges Linguistiques offerts à H. Pedersen á l’occasion de son 70. anniversaire, Aarkus, 1937, 448) šitą yra pastebėjęs (ide. *su-ei-kos ‘stipriai, tvirtai vaikščiojantis, kräftig einhergehend’).

Šaltinis:

Blesse 1960, 35–36