Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: atžūlas, atšaiža, šermukslė, gruodšaliai, bėksoti, bėkso.

Antraštė:

atžū́las

Straipsnelis:

[Oset. lytyse išlieka ide. priebalsis l, jeigu pastarąsias galime laikyti arealinėmis skitų-europiečių izoglosomis (t. y. ne paveldėtose iš s. ir. kalbos leksemose, o tik lytyse, atsiradusiose susiduriant su europiečių kalbomis (slavų, baltų, prototocharų, germanų, italikų):] Plg. oset. zūl / zol, zylyn / zulun ‘žvairas; kreivas, šleivas; neteisingas; kal̃tas’. Šios osetinų leksemos, išlaikiusios priebalsį l, siejasi ne su av. zūrah-, s. per. zūrah-, pers. zūr- ‘melas; blogis’, o su s. sl. zъlъ ‘piktas; kvailas’, lie. atžúlas ‘šiurkštus, storžievis; staigus, karštakošis, status’, pražulnas ‘žvairas; kreivas’, įžulnùs, pražùlnus ‘žvairas; nuolaidus’.

Šaltinis:

Абаев 1965, 38

Antraštė:

at-žúlas

Straipsnelis:

[Abaevas [ЄИ 38] mini pavyzdžius, rodančius, jog iranėnams nebūdingas osetinų l pasitaiko tik žodžiuose, atsiradusiuose dėl kontaktų su europietiškomis kalbomis, tokių osetinų-slavų sugretinimų: oset. zūl/zol, zylyn/zulun ‘įstrižas, įžambus, kreivas, kumpas, netikras, kaltas’ ~ s. sl. zъlъ ‘piktas, blogas’²⁵ [²⁵ Plg. jau Rozwadowski, RO I 1914–15, 104]; lie. at-žúlas ‘grob, scharf’, pažul̃nas ‘schräg, schief, krumm’, įžulnùs, pa-žulnùs [193] ‘schräg, steil, schief’. Darinys yra aiškiai senas, paveldėtas, antrinis būtų tik -l-, (plg. duomenis Pokorny 489 t.). Tokio tipo pavyzdžiai galėtų, net jei jie būtų realūs, būti ne oset.-bl.-sl. izoglosa, nes atspindi tendenciją, kuri būtų paplitusi didesnėje Europos teritorijoje.

Šaltinis:

Cvetko-Orešnik 1983, 192–193