Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: burkti, -ia, galuotnė, kėvinas, kraušis, sklęsti, kermušynas, kimštas, drangas, drangai, lukštas, kauprynė, vynyčia, kamurza(s), žekė, ožeknis, burkštis, klumbinėti, išvysti, kekerežis, krykšti, gumžloti, šiurintis, būklė, šliknoti, saršlavos, stryktelėti, kesčiai, kerežytis, patekėlai, prašiepas, daugi, daugia, pelčiai, žįsti, talpšnus, įimtinai, nìnkstis, rudušis.

Antraštė:

bur̃kti, -ia

Reikšmė:

burgzti, ūžti

Straipsnelis:

Č. brčeti ‘murkti; ūžti, burgzti’, brčadlo ‘burzgimas, ūžimas’, le. burczeć, luž. a. bórčeć, luž. ž. barcaś ‘burgzti, ūžti’ etc. Bl.-sl. epochos žodis, kurį atitinka lie. bur̃kti, bur̃kia ‘burgzti, ūžti’, taip pat interj. bùrkt. S.-kr. daiktavardis bȓčak ‘bangų ūžesys’ ir bulg. posakis more-to se bъrka ‘jūra šėlsta’. Dėl reikšmių galima susieti su lie. posakiu: kraujas per burną burkt. Le. trm. barkać się ‘poruotis’ (kalbant apie triušius). Lie. bur̃ktis taip pat reiškia ‘poruotis’, bet kai kalbama apie avis. Tačiau, be bur̃kti-s, reikia nurodyti variantą bur̃kšti-s, bur̃škia, resp. bur̃kščia, bur̃škė, resp. bur̃kštė, kuris taip pat vartojamas sangrąžine reikšme ‘poruotis’. Greta bùrkt taip pat yra analogiškos reikšmės ištiktukas bùrkšt. Pažymėsime, kad minėtų žodžių šaknis *burk- lie. kalboje taip pat turi variantą su skardžiuoju g: [126] burgti, burgia ‘trykšti srove’; burgė́ti, bùrga ‘burgzti, ūžti, trykšti’.

Šaltinis:

Otrębski 1949