Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dangus, keipti, pijoti, auksas, raitas, gimti.

Antraštė:

dangus

Straipsnelis:

žr. dengti

Šaltinis:

Buck 1949, 849–850

Antraštė:

dangùs

Reikšmė:

Himmel, gomurys, krosnies skliautas, vežimo, lovos ir pan. viršutinė dalis

Straipsnelis:

Lie. dangus (: lie. dengti). Daugelyje kitų ide. kalbų, pvz., gr. οὐρανός ir kt., žodis, sąvokai ‘dangus’ žymėti, išsirutuliojo iš ide. *wer- ‘dengti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 53

Antraštė:

dangùs

Reikšmė:

Himmel, gomurys, krosnies skliautas, vežimo, lovos ir pan. viršutinė dalis

Straipsnelis:

Lie. dangùs, pr. dangus atsirado baltų kalbose ir iš pradžių reiškė ‘apdangalas’, plg. lie. deñgti; diñgti ‘pranykti’, t. y. ‘būti apdengtam’. Giminiškas yra sl. žodis *dǫga, lie. dial. dęga ‘lankas, vaivorykštė’ (= lie. dangà ‘apdangalas’).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 213

Antraštė:

dangùs

Reikšmė:

Himmel, gomurys, krosnies skliautas, vežimo, lovos ir pan. viršutinė dalis

Straipsnelis:

Pr. dangus siejasi su lie. dangus, turinčiu dar ir gomurio reikšmę, krosnies skliauto, netgi vežimo, lovos ir pan. viršutinės dalies reikšmes, r. дугá, č. duha, le. dęga, dąga, s.-kr. ду́га, bulg. дъгá ir t. t. Visi šie pavyzdžiai vertingi tuo, kad turi bendrą semantinį elementą ‘tai, kas dengia’, eksplicitiškai išreikštą lie. dengti (ir slavų kalbose galima rasti *deng- tęsinių: slov. déga ‘diržas, suveržiantis jungą’, r. дяг(а), slovk. dʼah ‘kelias’, ukr. dial. д’аг ir kt.).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 297–298

Antraštė:

dangùs

Reikšmė:

Himmel; gomurys

Straipsnelis:

Pr. dangus E 3 ‘Himmel’; E 95 ‘gomurys’ [ir kt.] (paraleles dėl ryšio ‘dangus’ ir ‘gomurys’ mini Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, Göttingen, 1910, 317) : lie. dangùs ar dial. deñgus ‘Himmel’, deñgti ir kt. žr. Walde Pokorny I, 854.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 194

Antraštė:

dangùs

Reikšmė:

Himmel, gomurys, krosnies skliautas, vežimo, lovos ir pan. viršutinė dalis

Straipsnelis:

[Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje.] Lie. deñgti, dangùs – pr. dangus. […] Ši leksinė šeima pirmiausia lygintina su sl. kalbomis, kur randame, pvz., r. dugá […], č., bažn. sl. duha ‘lankas’ ir galbūt taip pat su s. isl. dyngja ‘požeminis moterų kambarys (?); krūva’ [ir kt. kalbos]. Pr. kalboje lie. dangùs atitikmenų iš darinių turime tik dongo, formaliai identišką su lie. dangà […] ir tipu r. dugá, bet jis prieštaringai interpretuojamas […] [152]. Taip pat ir šiam arealui vis dėlto galima rekonstruoti tipą deñgti, nes semantinė reikšmė ‘dengti’, turbūt rodo evoliuciją – galbūt seną, bet iš tiesų esančią tik lie. kalboje – iš šaknies originaliosios reikšmės, kuri turėjo būti ‘linkti, lenkti(s)’. La. kalboje ši šaknis visai išnykusi [žodžiai danga, dangas dėl šaknies vokalizmo laikomi ne latviškais]. Šiame areale tipą deñgti atitinka veiksmažodis – suponuodamas, kad reikšmė ‘dengti’ buvo reiškiama šitaip (dengti) jau baltų kalbų lygyje – segt; kad ši reikšmė la. kalboje yra inovacija, plg. lie. sègti [ir kt. pvz. ...] [153] […]. Taigi deñgti, dangùs atvejis yra sudėtingas: viena vertus, latvių kalba visiškai prarado ide. šaknį, išlaikytą lietuvių ir prūsų kalbų, ir veiksmažodinę formą pakeitė naujesne inovacija; antra vertus, inovaciją turi ir lietuvių bei prūsų kalbos, – jos išplėtė ‘dangus’ sąvoką tipu dangùs, kuris, sprendžiant iš paplitimo, yra vėlesnis negu latviškasis debess ‘t. p.’ tiek formaliai, tiek ir semantiškai. Ši hipotezė, atrodo, patvirtinama ir Wolfenbüttelio postilės debesys ‘gomurys’, vadinasi – *‘dangus’, ir šis žodis aiškiai yra senesnės padėties liekana. Taigi tipas dangùs galimas laikyti vienu iš retųjų atvejų – lietuvių ir prūsų kalbų inovacija.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 152–154

Antraštė:

dangus

Straipsnelis:

žr. dievas

Šaltinis:

Suchocki 1993, 4–13

Antraštė:

dangùs

Reikšmė:

Himmel

Straipsnelis:

Go. tuggl* ‘Gestirn’, s. isl. tungl ‘Mond’, himintungl ‘Himmelskörper’, s. ang. tungol, s. saksų tungal, heƀantungal, s. v. a. himilzungal ‘Gestirn’ < germ. *tung̱-la-, kuris yra izoliuotas germanų kalbose, veikiausiai yra susiję su lie. dangùs ‘Himmel’ (: deñgti ‘bedecken’).

Šaltinis:

Casaretto 2004, 402

Antraštė:

dangusu

Straipsnelis:

Senojoje lietuvių kalboje ir tarmėse paliudytos senesnės lokatyvo formos, pvz., loc. pl. dangusu, plg. dabartinės kalbos danguse.

Šaltinis:

Orr 2000b, 165–166