Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: darga.

Antraštė:

dárgà

Straipsnelis:

žr. dergėti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 331

Antraštė:

dárga

Straipsnelis:

žr. dergti

Šaltinis:

Windekens 1976, 503–504

Antraštė:

dargà

Straipsnelis:

Alb. dergjem ‘sirgti, gulėti’, dergjë f. ‘ilga liga; džiova’, dirgjem ‘leistis’, me u djergë, Sicilijos alb. dial. zdirgjem ‘gimdyti’. Pasak H. Pederseno, priklauso lie. sergù, sirgti, air. serg ‘liga’ ir, be to, s. v. a. sorga ‘rūpestis, globa’, sworgen ‘būti susirūpinusiam, globoti’ grupei. Pasak M. Fasmerio, siejasi su r. sudoroga ‘konvulsija, mėšlungis’, vok. zergen ‘timčioti, temti; kankinti’ ir t. t. Negalima atskirti dergjem nuo dirgjem ‘leisti’ ir negalima pamiršti, kad me u djergë susijęs su dergjem taip kaip hjek su hek, heq ‘tempti, traukti’. Turėdami dergj iš *darg- (kaip ir erdha iš ardh-, derdh iš dardh, desha iš dash-) bei pirmojo atitikmens reikšmę ‘leistis’, galime įžvelgti giminystę su r. nadoroga ‘blogas oras’, lie. darga, dárgana grupe, plg. E si dirgjetë shiu e ddora n’qiellet ‘Et quo modo descendit imber, et nix de caelo = Ir kaip nusileidžia lietus ir sniegas iš dangaus’ (Buzuku’o verstas mišiolas). Šiaip ar taip žodžiai dergjem, ergjëz ‘maža utelė’, gjej ‘rasti’, heq ‘traukti, tempti’, keq ‘blogas’ negali būti pretekstas H. Pederseno tezei apie ide. veliarinių refleksus alb. kalboje kaip palatalinius q, gj prieš balsius (e, i) patvirtinti. Dabartiniai palataliniai, kaip pastebėjo E. Hermannas, yra kilę dėl analogijos.

Šaltinis:

Çabej 1961b, 47–48 (71)

Antraštė:

dárga

Reikšmė:

lietingas, bjaurus oras

Straipsnelis:

[Alb. kalbos umliautas a : e toliau kinta į a : e : i (šitą dalyką aiškinu LP 1960, VIII, 111t.), o veiksmažodžiai, kurių šaknyje regime balsį e, pirmykštes lytis (su šaknies balsiu a) išstūmė:] Alb. kalba, be dergjem ‘guliu lovoje’ (o ne ‘sergu’), pažįsta ne vien dergjë ‘užsitęsusi, neatstojanti liga, džiova’, bet dar dirgjem ir zdirgjem ‘nusileidžiu, nulipu (žemyn); gimstu’, me djergë ‘gimęs’, djergsore ‘gimdyvė’ (G. Meyeris šitus veiksmažodžius susieja teisingai ir pagrįstai), dėl reikšmės ‘gimęs’, plg. n. v. a. niederkommen ‘gimęs’ [143]. Alb. veiksmažodžių prolyte laikytina *darg-, kuri dėl balsių kaitos ir guturalinio priebalsio palatalizacijos virsta dergj-. Dėl semantikos nesutapimo kebloka alb. veiksmažodį (kaip iki šiol manyta) sieti su lie. sergù ‘bin krank’, n. v. a. Sorge, air. serg ‘liga’, s. i. sūrkšati ‘rūpintis’ ar r. sudoroga ‘mėšlungis, traukulys’, derza ‘plėšyti, draskyti, reißen’, n. v. a. zergen ir t. t. Galbūt giminiška su r. doroga, s.-kr.-bažn. sl. draga ‘slėnis’ (pastarąjį suvokiant kaip ‘įdubimas, nusileidimas, sėdimas (grunto)’) arba su (jeigu pirmykštė šių leksemų reikšmė yra ‘nuosėdos, (atmosferos) krituliai, Niederschlage’), r. nadoroga ‘blogas oras, lijundra’, lie. dárga ‘lietingas, bjaurus oras’ ir t. t.

Šaltinis:

Çabej 1972, 143–144

Antraštė:

dárga, dargà

Reikšmė:

blogas oras, dargana

Straipsnelis:

Lie. dárga : dargà ‘blogas oras, dargana’, dargùs, dárgus ‘darganotas, lietingas’ Karaliūnas, Э 1973 (1975), 156–158, remdamasis galimais teoretiškai reikšmės pakitimais ‘mirkti, šlapti’ < ‘tinti, brinkti’ > ‘išbrinkęs, ištinęs; didelis, riebus, pilnas’ > ‘brangus’, siejo su la. dā̀rgs ‘brangus’. Nepaliudyta baltų kalbose tarpinė semantikos raidos grandis matyti s. č. dráha ‘galybė, jėga’, drahný ‘gražus; geras’, ‘žymus, didokas’. Tai mažai įtikėtina. Žr. derė́ti.

Šaltinis:

SłPr IV, 121

Antraštė:

dárga

Reikšmė:

dargana

Straipsnelis:

Toch. A tärkär, B tarkär ‘debesis’ su formomis: A instr. sg. tärkäryo, nom.-acc. pl. tärkrunt, instr. pl. tärkräntuyo, B abl. sg. tärkarmeṃ, nom.-acc. pl. tärkarwa, A būdv. vedinys *tärkrum junginyje sne tärkrumänt. Šį žodį reikia gretinti su lie. dérgia, dárgana, dárga, ags. deorc ‘tamsios spalvos’ > n. ang. dark ‘tamsus’ ir t. t. (Frisk, Indogermanica [Göterborgs Högskolas Årsskrift 1938, XLIV (1)], 24 t.; Schneider, KZ 1936, LXVI, 251). Toch. A tärkär, B tarkär kilo iš ide. *dhr̥gru-, *-ru kamienas (plg. A kursär ‘atstumas, transporto priemonė’), kurio žodžio galo *-u- vienaskaitoje išnyko (A tärkäryo, tärkräntuyo, B tärkarmeṃ buvo padaryti iš pakitusios nominatyvo formos), tuo tarpu žodžio viduryje elementas *-u- išliko [503] A formoje tärkrunt (pl. forma kaip A ākrunt iš ākär ‘ašara’ < ide. *ak̑ru), A *tärkrum (geras konkretus A priesagos -um atsiradimo pavyzdys) ir B tärkarwa. Aišku, kad A tärkär, B tarkär neturi nieko bendro su AB veiksmažodžiu tärk- ‘išlaisvinti, paleisti į laisvę ir t. t.’ (atsargiai leidinyje Sieg, Siegling, Tocharische Grammatik, 1931, 6).

Šaltinis:

Windekens 1976, 503–504

Antraštė:

darga

Reikšmė:

blogas oras

Straipsnelis:

Iki šiol nesutariama dėl liežuvio užpakalinių priebalsių skaičiaus alb. kalboje. Šiuo požiūriu verta dėmesio alb. dergjen ‘gulėti apsirgus’, dergje ‘džiova’ etimologija (žr. Çabej E., Studime rreth etimologjisë së gjuhës shqipe I-XXVIII [1 išnaša: studija „Исследования по этимологии албанского языка“ buvo spausdinama žurnаlе Buletin i Universitetit Shetëror të Tiranes, Seria shkencat shogërore nuo 1960 iki 1964 m. Nuo 1964 iki 1968 m. naujame žurnale Studime filologjike]). E. Çabejus siūlo visiškai naują etimologiją: rekonstruoja praformą *darg-, kurią sieja su lie. darga, dargana. Tokiu atveju formos dergjem, ergjer, gjej, heq, keq neatitinka Pederseno tezės, jog alb. kalboje ide. veliariniai prieš e, i pavirto palataliniais q, gj.

Šaltinis:

Нерознак 1973 (1975), 198

Antraštė:

dárga, dargà

Straipsnelis:

žr. dargti

Šaltinis:

Каралюнас 1973 (1975), 156–158

Antraštė:

dárga

Straipsnelis:

žr. dargti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 363–365

Antraštė:

dargà

Reikšmė:

lietingas oras; dargana…

Straipsnelis:

žr. dargus

Šaltinis:

Vanags 1994, 39

Antraštė:

darga

Reikšmė:

slikts laiks, slapjdraņķis

Straipsnelis:

žr. dargus

Šaltinis:

Buhārina 2000, 162

Antraštė:

dargà, dárga

Reikšmė:

ненастье, слякоть

Straipsnelis:

žr. dranga

Šaltinis:

Аникин 1997 (1998), 211—214