Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: diendaržis, erštauti, dilbti, nudilbti, gožė, kemerėti, geižti, keršulys, kemšus, keršuma, bardarokšt, erelis (arelis), bausti, baudžiu, gunčiai, gėdėtis.

Antraštė:

diẽndaržis

Straipsnelis:

žr. daržas

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 56–57

Antraštė:

diẽndaržis

Straipsnelis:

žr. aplúokas

Šaltinis:

Urbutis 2001a, 12

Antraštė:

diẽndaržis

Reikšmė:

lauke gyvuliams užtvertas gardas, aptvaras; gardas prie tvartų, laidaras, prietvartis; gyvulių trobesys, tvartas; prietvartis šienui laikyti

Straipsnelis:

Lie. diẽndaržis, diendaržỹs ‘lauke gyvuliams užtvertas gardas, aptvaras; gardas prie tvartų, laidaras, prietvartis; gyvulių trobesys, tvartas’ (LKŽ II 509); Vitkauskas 1976, 71) etimologiniai atitikmenys – la. dìendā̀rzs, dìendā̀rzs², dìendā̀rzis² ‘diendaržis, laidaras’ (ME I 483). Tai seni dūriniai, tikriausiai sudėti iš *diena, *dienė (*dienā, *dienē) reikšme ‘karvė’ greta dienė̃ ir dienì ‘turėsianti, vesianti (apie karvę, kumelę)’ (ne ‘metas nuo ryto ligi vakaro…’, nes karvės diendaržyje paliekamos ir naktį) ir daržas. Lielsalacoje la. dìendā̀rzs² reikšmė ‘diendaržis, kuris vienais metais naudojamas kaip laidaras, kitais metais – kaip daržas’ (EH I 327) atskleidžia nagrinėjamų žodžių pradinę semantinę struktūrą ir parodo etimologinio nagrinėjimo kryptį: ‘galvijai’ ir ‘daržas’. Dėl pirmojo dėmens kilmės žr. dienì.

Šaltinis:

Karaliūnas 2006, 110