Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: granda, grezna, slova, duoba.

Antraštė:

grandà

Reikšmė:

Brückenbohle

Straipsnelis:

[Struktūra TReRT] […] vardažodžiuose tiktai lytyse lie. brandà ‘Reife’ ir lie. grandà ‘Brückenbohle’ ~ lo. suggrunda ‘Dachvorsprung’ (*gʰrondʰáh₂ Pokorny IEW 459).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 163

Antraštė:

grandà

Reikšmė:

Brükkenbohle

Straipsnelis:

Pr. grandico (grandiko; mažybinė forma) E. 632 ‘(stora) lenta, sija’ : lie. grandà, grindà ‘grindų lenta’, la. gruõdi, grìda, serbų гре́да, s. v. a. grintil ‘sija’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 657.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 223

Antraštė:

grandà

Reikšmė:

gulstinis perdengimas tarp dviejų trobesio aukštų, grindys

Straipsnelis:

Pr. grandico ‘sija’ artimiausiai siejasi su lie. grandà ‘gulstinis perdengimas tarp dviejų trobesio aukštų’, ‘grindys’ bei grandai pl., grañdas ‘grindinio lenta’, ‘grindų lenta’, grandìs ‘stora lenta’, ryt. lie. grundzìs; čia priskiriami ir su kitu vokalizmu pvz.: grindìs ‘stora lenta’ ir t. t., griñdas, grindà grindinỹs, griñdys, grindýti ‘grįsti (grindis)’ ir kt. (LKŽ III, 609–610); gréndymas, grendinỹs ir kt. (3, 564–565). Latvių kalbos pavyzdžiai taip pat su kitu vokalizmu, plg. gruõdi ‘tilto grindinys’, ‘sijos’ ir t. t. (ME I, 671), bet ir: grìda, grīds ‘grindys’, ‘perklojimas’ ir kt., grīdît, grīst ‘grįsti (grindis)’ ir t. t. (1, 656–658). Patikimiausi slavų pavyzdžiai kaip tik pasižymi vienodu vokalizmu, plg. r. гряда́, гря́да ‘pagrindinė sija’, ‘lentyna’ ir pan., гря́да́ ‘aukštuma’, ‘žemuma’, ‘miškas’ ir t. t., гря́дка ‘kartis’, ‘šatra’ ir pan., br. града́, гра́дка, ukr. гряда́, гря́дка, bulg. гредà, s.-kr. гре́да, č. hřada, slovk. hrada, le. grzęda ir kt. [285] (toliau – 286–287 – referuojami esantys siejimai).

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 285–287

Antraštė:

grandà

Straipsnelis:

žr. grinda

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 170–171