Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: keršas, ketveriokas, medinis, notrynė, kalvis, grabinėti, taisyti.

Rezultatai

Antraštė:: kéršas
Reikšmė:: juodas su baltomis dėmėmis
Straipsnelis:: Oset. x˳yz/xuz(œ) ‘spalva; paveikslas; portretas; išvaizda’. Gretinama su sogdų kršn ‘išvaizda; veidas’, kršn’w ‘gražus’, qršn’wty’ ‘grožis’ (Benveniste’as, Henningas, Gershevitschius). Garsinė raida tokia: kr̥š- → xuš, kaip ir žodyje x˳ysnœg ‘vagis’ iš *kr̥šnaka-. Paprastai analoginė raida persų kalboje [iliustruojama] Sīyāvuš iš *Syāvr̥san, pušt ‘nugara’ iš *pr̥šta-, buš ‘kaklas’ iš *br̥ša-, farāmušt ‘užmištas’ iš *frāmršta- ir pan. (plg. Hübschmann). Žodžio galo -n- nukrinta, kaip ir žodyje rūxs ‘šviesa’ iš rauxšna-; -š virsta -z, kaip ir žodyje xsœz ‘šeši’ iš *xšwaš. Sogdų kršn, kršn’w vargu ar reikia atskirti nuo s. i. kr̥ṣna- ‘juodas’ (taip pat ir dievo Krišnos pavadinimas), lie. kéršas ‘juodas su baltomis dėmėmis’. Galima prieštarauti, kad ‘juodas’ ir ‘gražus’ semantiškai nesuderinami. Bet yra ne taip. Prisiminkim, kiek susižavėjimo žodžių poezijoje ir prozoje buvo pasakyta apie ‘juodas akis’. Patys švariausi ir skaidriausi šaltiniai tiurkų kalbose vadinami qara su ‘juodas vanduo’. Osetinų kalboje saw lœppū ‘juodas vaikinas’ skamba kaip ‘šaunus jaunuolis’. Galima pateikti ir tiesioginę semantinę paralelę: č., le. chory ‘juodas’ greta r. (dial.) хорость, хорости ‘grožis; malonumas’ (Трубачев ЭССЯ VIII, 83, 79). Su s. i. kr̥ṣna- reikia gretinti ir s. sl. krasьnъ, krasa. Egzistuojančios etimologijos (s. skand. hrósa ‘girtis’, lie. krósnis, lo. corpus ‘kūnas’) nepatikimos. Žodžiai красный ir черный kartu su s. i. kr̥ṣna suponuoja bendrą pagrindą *ker(s)- spalvai pavadinti (Pokorny IEW, 583).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 274

Antraštė:: kéršas
Reikšmė:: kuris lopais juodas, lopais baltas
Straipsnelis:: [Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje.] Lie. kéršas ‘kuris lopais juodas, lopais baltas’ – pr. kirsnan ‘juodas’ […]. Lietuvių kalbos formą, gretintiną tiesiogiai su prūsų, randame tik hidronimuose, kaip pavyzdžiui Kirkšnìs [...], tuo tarpu už baltų teritorijos randame būdvardžių, identiškų tiek formaliai, tiek semantiškai, pvz., s. bažn. sl. črĭnŭ […], r. čërnyj [162], skr. kr̥ṣnaḥ: palyginti su jais, lie. kéršas yra retroformacija, kuri įgijo naują semantinę reikšmę. O latvių kalboje *kr̥sno-, be toponimų, kaip kad Cìršņi ir Cȩ̂rsna, yra išnykęs, ir šiai spalvai žymėti turime mȩl̃ns […]. Tipas mȩl̃ns [čia ir lie. mė́lynas] yra, be abejo, senas, bet vis dėlto naujesnis už tipą kirsnan tiek absoliučios chronologijos požiūriu, tiek, matyt, kaip baltų teritorijos ‘juodas’ pavadinimas.
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1991, 161–162

Antraštė:: kéršas
Straipsnelis:: Alb. ngrys ‘(už)temdyti’, ngryset, ngriset ‘darosi ramu, diena baigiasi’. Nesietinas su lo. creper ‘tamsus’, crepusculum, bet greičiau – su s. i. kr̥sná- ‘juodas, tamsus’, pr. kirsnan ‘juodas’, lie. kéršas, s. sl. črъnъ ‘juodas’ ir t. t. Alb. ngrys rodo i labializaciją į y. Šiai grupei galbūt priklauso Dakijos upės pavadinimas Κρίσος, kuriai, liudijimu pateikdamas dabartinį pavadinimą Crisul Negru, V. Georgijevas postuluoja pirminę reikšmę ‘juodas’.
Šaltinis:: Çabej 1964d, 100–101.

Antraštė:: kéršas
Straipsnelis:: Laikoma, kad alb. sorrë ‘varna, [vok.] Krähe’ kilusi iš *k̑wērnā, ir ji siejama su lie. šárka, pr. sarke, r. soróka, serbų srȁka, le. sroka greta s. bulg. svrȁka, s.-kr. svraka, pol. svorkó ‘šarka, [vok.] Elster’, s. i. śāri- ‘toks paukštis’: < *ker- / *k̑er- (Pokorny IEW, 567). Bl.-sl. forma yra *śárkā < ide. *k̑orh-keh. Gretutinė sl. lytis (tik bulg., s.-kr. ir pol.) aiškinama slavų (s. bulg.) svrьčati ‘garsą išleisti, [vok.] einem Laut von sich geben’ įtaka. Alb. sorrë siejimas su minėtomis bl.-sl. ir s. i. leksemomis dėl fonetikos ir dėl jo darybos nėra aiškus. Kita vertus, alb. sorrë ‘varna’ neatskirtinas nuo rumunų cioară ‘varna’, kuri yra dakų substrato žodis. Kadangi dakų kalboje vadinamieji ide. palataliniai pasirodo kaip sibilantai, tai rum. afrikata č kilusi tik iš veliarinio arba labiobeliarinio. Taigi alb. sorrë ir rum. cioară kildintini iš *kēr(s)nā < ide. *kerhsneh ‘juodas’ [7 išnaša: Arba iš *kʷērsā < ide. *k⁽ʷ⁾erhseh : ide. *erhs > alb. ērr]: jie giminiški su s. i. kr̥ṣṇá- ‘juodas’, s. bulg. črьnь < *čьrxnь < ide. *kr̥sno-, lie. kéršas ‘juodas su baltu maišytas; margas; dryžas’ < ide. *kerhso-, šv., norv. harr ‘pelenai’ < *korsu-, turbūt ir lo. corn-īx ‘varna’ < *kr̥sn-. Albanų kalbos ir dakų kalbos varnos pavadinimas pasidarytas pagal šio paukščio spalvą, t. y. atitinka s. bulg. vrana ‘varna’ ir vranь ‘varnas, kranklys’, kurie yra tapatūs su s. bulg. būdv. vranь, f. vrana ‘juodas’. J. Pokornas (IEW, 583), remdamasis germ. atitikmenimis, šią šaknį postuluoja turint veliarinį priebalsį. Iš to turbūt galime daryti išvadą, kad veliariniai alb. kalboje atsidūrę prieš priešakinės eilės, šviesųjį, balsį išvirto sibilantais. Tuomet teiginys, kad palatalizaciją (ir asibiliaciją) esą sukėlęs labialinis elementas, yra nepagrįstas. Šv. ir norv. žodį harr ‘pelenai, [vok.] Asche’ (< *korsu-) galime sieti su lie. kárštas, la. kar̂sts ‘labai šiltas, įkaitęs’, la. kar̂sêt ‘įkaitinti’ < ide. *kor-s-, kurią J. Pokorno IEW, 571 regime lizde *ker(ə)- ‘deginti, liepsnoti, būti įkaitusiam, žėruoti, (ap)kūrenti, (ap)šildyti’. Tuomet dėl lie. kéršas, alb. sorrë postuluotina šaknis su labioveliariniu, t. y. *kʷerh-s-(no)- ‘juodas’.
Šaltinis:: Georgiev 1977, 225

Antraštė:: kéršas
Straipsnelis:: Lie. kéršas < ide. *k⁽ᵘ̯⁾er(ə)so-s, giminiškas su s. bulg. *črьnъ ‘juodas’, n. bulg. čer (greta čeren) < prasl. *čьrchъ < ide. *k⁽ᵘ̯⁾r̥(ə)so-s, s. i. kr̥ṣṇá- ‘juodas, tamsus’.
Šaltinis:: Duridanov 1969b, 79

Antraštė:: kéršas
Straipsnelis:: Lie. kéršas, kéršis f., -ė f., keršùlis, pr. kirsnan ‘juodas’, s. bulg. črъnъ ‘juodas’, bulg. čeren ir t. t., greta čer, < ide. *k⁽ᵘ̯⁾r̥(ə)so-s [Геогиев, Въпроси на българска етимология, София, 1958, 31; Fraenkel LEW, 245].
Šaltinis:: Duridanov 1969b, 39

Antraštė:: kéršas
Reikšmė:: margas, juodomis ir baltomis dėmėmis nusėtas
Straipsnelis:: Pr. kirsnan (neutr. nom.?) E 460 ‘juodas’ : skr. kr̥ṣṇa-ḥ, r. черный, lie. kéršas ‘margas, juodomis ir baltomis dėmėmis nusėtas’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 428.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV(2), 240

Antraštė:: kéršas
Reikšmė:: juodomis ir baltomis dėmėmis nusėtas, [vok.] schwarz und weiß geflecht
Straipsnelis:: Lie. kéršas ‘juodomis ir baltomis dėmėmis nusėtas, [vok.] schwarz und weiß geflecht’, kéršis, -ė ‘juodmargis gyvulys (jautis, karvė, kliaulė, arklys)’ gretinami su s. bažn. sl. črъnъ, le. čarny ‘juodas’ < *kir-no. Siejimas patikimas, tik lieka neaiški morfema -šas. Galbūt lie. kéršas yra heterogeninis dūrinys, kurio antrasis dėmuo prasideda priebalsiu š-, o šis nurodąs, jog čia slypinti šaknis *šer-, plg. lie. šer̃kšnas ‘širmas, pilkšvas, [vok.] weißgrau, schimmelig’ < *šer-snas (su įterptiniu k, po kurio s > š), kaip ir sl. srěnъ ‘λευκός, albus; ποικίλος’, s. r. serenyj ‘λευκός, apie arklį’ < *ser-n-. Bl.-sl. adj. *šer-(s)no- iki šiol neetimologizuotas. Dabar galbūt galėtume šaknį *k̑er- > *šer- laikyti palataliniu šaknies *ker- ‘juodas’ variantu. Manau, kad šaknis *ker- bei jos variantas *šer- gali susikeisti vietomis. Kalbu apie bl.-sl. žodį, reiškiantį ‘šarka’, t. y. lie. šárka ‘[vok.] Elster’, pr. sarke E 725, le. sroka, r. soroka ir t. t. Šis substantyvas remiasi senuoju adj. *šor-k(or)-o- atitink. *šor-k(r)-o-, plg. s. le. wrony, r. voronoj ‘labai juodas, [vok.] rabenschwarz’ bei le. worona, r. vorona ‘varna, [vok.] Krähe’. Darau prielaidą, kad šarka šiuo atveju taip pavadinta dėl savo plunksnų, plg. iš le. sroka išvestą adj. srokaty, vėliau (dėl pstry įtakos) pstrokaty ‘margas’. Pietų sl. žodžių ‘šarka, [vok.] Elster’ pradžios prieb. sv- (bulg. svraka) galime paaiškinti *svьrkati atitink. *svьrčati : bažn. sl. svrьčati ‘tam tikrą garsą leisti, [vok.] einen bestimmten Laut von sich geben’.
Šaltinis:: Otrębski 1963c, 35

Antraštė:: kéršas
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Juodas. Pr. žodis tęsia ide. *kr̥s-nó- : kirsnan acc. sg. ir atitinka sl. *čьrsnъ (s. sl. črъnъ, le. czarny) bei s. i. kr̥ṣṇá-. Kaip rodo upės pavadinimas Kir-k-šnó-upis (Telšių apylinkėse) (plg. pr. Kirsn-appe ir jotvingių Kirsnà f. (dešinysis Šešupės intakas); čia ir le. pavardė Kiersnowski), toks būdvardis buvo žinomas ir Lietuvoje; apofoniškai pakitęs lie. *kirš- yra žodyje kérš-as.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 234

Antraštė:: kéršas, ker̃šas
Straipsnelis:: Pr. *kers- atstatoma remiantis vietovardžiais: Kersiten, Kirsiten, Kerso ir kt. Siejama su lie. kér̃šas, kér̃šis, keršùlis.
Šaltinis:: Топоров ПЯ I-K, 337

Antraštė:: kéršas
Straipsnelis:: žr. kirsnas
Šaltinis:: Топоров ПЯ K-L, 27

Antraštė:: kéršas
Reikšmė:: obuolmušis, dėmėtas, juodai baltas
Straipsnelis:: žr. kirsnas
Šaltinis:: Топоров ПЯ K–L, 27

Antraštė:: kéršas
Reikšmė:: juodas su baltomis dėmėmis
Straipsnelis:: Oset. x˳yz|xuz(œ) ‘spalva; paveikslas; portretas; išvaizda’. Gretinama su sogdų kršn ‘išvaizda; veidas’, kršn’w ‘gražus’, qršn’wty’ ‘grožis’ (Benveniste. TSP 257; VJ 113; Henning, Al XIV 507; Gershevitch §§357, 1070). […] Sogdų kršn, kršn’w vargu ar reikia atskirti nuo s. i. kr̥ṣna- ‘juodas’ (taip pat ir dievo Krišnos pavadinimas), lie. kéršas ‘juodas su baltomis dėmėmis’. Galima prieštarauti, kad ‘juodas’ ir ‘gražus’ semantiškai nesuderinami. Bet taip nėra. Prisiminkim, kiek susižavėjimo žodžių poezijoje ir prozoje buvo pasakyta apie ‘juodas akis’. Patys švariausi ir skaidriausi šaltiniai tiurkų kalbose vadinami qarasu ‘juodas vanduo’. Žr. dar krosnis
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 274

Antraštė:: kéršas
Reikšmė:: weiß und schwarz gefleckt, schwarzscheckig
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariami baltiškieji skoliniai pietų Estijos šnektose. Es. kähr, -i, -ä, -ü, kähri, käher: kähru, kähri ‘āpsis’ < bl. *kerš-: lie. kéršas ‘weiß und schwarz gefleckt, schwarzscheckig’, kéršis ‘schwarzbunter Ochse’, keršė ‘bunte Kuh’, keršùlis ‘Ringeltaube’?, la. cȩ̂rsna² (Lielupės intakas); plg. ir lie. kar̃šis ‘Brassen, Blei (Fisch)’, kar̃šė ‘Brasse, Brachsen, Bleie’, kiršlỹs ‘Äsche’, jotv. kirsnan ‘schwarz’. Žr. Fraenkel LEW I, 245: kèršas, Endzelīns 1956, Latvijas PSR vietvārdi, I daļa 1. sējums (A–J), 164.
Šaltinis:: Vaba 1996, 9

Antraštė:: ker̃šas
Straipsnelis:: Lie. ker̃šas siejamas su pr. kirsnan ‘juodai’ (swarcz) E 460, sl. *čьrnъ, s. i. kr̥ṣṇá- ‘juodas’ (Leskien 1891, 161; Trautmann 1923, 134t.; Fraenkel 1955–1965, 245; Pokorny 1959, 483; Hamp 1971, 2t.; Toporov 1984, 26tt.; Sabaliauskas 1990, 65; Mažiulis 1993, 198t.). Jie kildinami iš ide. *ker- ‘degti’ arba *(s)ker- ‘pjauti’ (Toporov 1984, 28); ‘lenkti, sukti’ (Mažiulis 1993, 198t.). Dar žr. karvẽlis.
Šaltinis:: Ambrazas 2010b, 111