Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
keras
.
Rezultatai
Antraštė:
kẽras
Reikšmė:
krūmas, krūmelis
Straipsnelis:
Pr.
kerberse
(kerberze) E 614 ‘wirsenholcz’ (turbūt = ‘žemaūgis beržas, Strauchbirke’) : lie.
kẽras
, la.
cȩrs
, sl.
korenь
‘šaknis’ ir kt. (Walde Pokorny I, 412) +
berse
(taip mano Paulis, KSB 1875, VII, 170).
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 237
Antraštė:
kẽras
Reikšmė:
burtas
Straipsnelis:
Pirmykščio mąstymo sąvokų ‘reikalas, byla’ – ‘kerėjimas, burtai’ ryšį iliustruoja daug pavyzdžių. Plg. oset.
kœlœn
‘burtai’ kilusį iš
*karyana-
, iš
kar-
‘daryti’. Iš šios bazės turime s. i.
kartra-, kr̥tya-
‘būrimas, burtai’,
kr̥tyakr̥t-
‘raganius, būrėjas’, lie.
kerė́ti, keras
‘burtai’, r.
чары, чародей
(K. Hoffmann, Aufsätze zur Indoiranistik, II, 1976, 24–25).
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
IV, 54
Antraštė:
kẽras
Straipsnelis:
Šiaip jau nustatyta, kad [43] oset. kalbos priebalsis
l
, jeigu pastarasis neatsiradęs dėl priebalsio
r
disimiliacijos arba vidinės oset. kalbos priebalsio
r
kaitos, atspindi senąjį priebalsį
l
arba gali būti kilęs iš priebalsių grupės
-ri-/-ry-
(dėl oset.
l
<
-ry-
, plg. oset.
ноел
‘patinas’, av.
nairya-
[... ir kt. pvz.]). Be jokios abejonės, oset. žodžio
кœлœн
‘būrimas, kerai’ priebalsis
l
yra kilęs iš
-ry-
, t. y. oset.
кœлœн
<
*karya-na-
‘daryti; kerėti, burti, turėti žinių ir galios naudotis magija’, skr.
kr̥tyā
‘burtininkas, raganius’, s. sl.
čarŭ
‘kerai, burtai’, lie.
kẽras
‘raganius, burtininkas’.
Šaltinis:
Бенвенист 1965
, 42–43
Antraštė:
kẽras
Straipsnelis:
Pr.
kerberse
‘toks augalas’ yra sudėtinis žodis, kurio pirmoji dalis
ker-
, atrodo, reiškia ‘krūmą’, o antroji –
berse
– ‘beržą’. Pr.
*ker-
turi tikslių atitikmenų rytų baltuose. Plg. lie.
kẽras
‘krūmas’, ‘nupjauto ar nulūžusio medžio kelmas su visomis šaknimis’ (LKŽ V, 597),
kẽrė
(V, 600, 601),
kerė́ža, kerẽžis
, apie žemaūgius augalus (plg.
kerẽžytis, kerúoti, kerė́ti
ir pan.); la.
cȩrs
‘krūmas’, ‘vieta, apaugusi nendrėmis ir meldais’, ‘atžala’,
cȩra
‘ištaršyti, pasišiaušę plaukai’ ir kt. (ME I, 374–376), šios šaknies nulinis laipsnis atsispindi pr.
kirno
‘krūmas’, lie.
kìrna
‘stuobrys’, ‘vėtralauža’, ‘žemas krūmokšnis’ ir pan. (LKŽ V, 847–848),
kìrnos, kirnis
‘balota, apaugusi krūmais vieta’ ir pan. Taip pat plg. le.
kierz
(<
*kъrь
) ‘krūmas’, kaš.
k’eř
, s. č., č.
keř
; r. bažn. sl.
kъpь
, r. dial.
корь
‘šaknis’. Čia priklauso ir prasl.
*černь, -ь, -o, -a
tęsiniai, kurių pirminė reikšmė – ‘šaknis’, ‘kojelė’, ‘stiebas’.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 313–315
Antraštė:
kẽras
Straipsnelis:
žr.
kirna
Šaltinis:
Duridanov 1969a
, 38–39
Antraštė:
kẽras
Straipsnelis:
žr.
kurti
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 305
Antraštė:
kẽras
Straipsnelis:
žr.
kirna
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 15–17
Antraštė:
kẽras
Reikšmė:
krūmas, medžio kelmas
Straipsnelis:
žr.
kurti
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 302–305
Antraštė:
kẽras
Reikšmė:
kelmas (su šaknimis)
Straipsnelis:
Lie.
kẽras
‘kelmas (su šaknimis); krūmas’, pr.
kirno
‘keras, krūmas’, sl. *
korę
(*
korene
‘šaknis’ priimtiniausia šlieti prie *
(s)ker-
‘pjauti’. (Pokorny I 572 t.; B. Jēgers, KZ LXXX 19 tt., 31 t.; Fraenkel 241; Топоров [IV] 16 tt.; Mažiulis II 194 t., plg. ЭССЯ XI 63 tt.).
Šaltinis:
Urbutis 1997a
, 14
Antraštė:
kẽras
Reikšmė:
nupjauto ar nulūžusio medžio kelmas su visomis šaknimis
Straipsnelis:
žr.
kerė
Šaltinis:
Liparte 1997
, 98–99
Antraštė:
kẽras
Reikšmė:
hoher, alte verwitterter Baumstumpf, Staude
Straipsnelis:
Pr.
kerberʃe
‘wirsenholcz’, galbūt ir ‘Strauchbirke’ < *
kera-berzē
(Mažiulis 2, 161), kurio pirmą dėmenį atitinka lie.
kẽras
‘hoher, alte verwitterter Baumstumpf, Staude’, la.
cȩrs
‘Strauch, knorrige Baumwurzel, bewachsener Hümpel im Moraste, mit Schilf und Rohr bewachsene Stelle’; sl. *
kъrъ
‘shrub, bush’ > slovk.
ker
, č.
keř
, sorbų
keŕ
, le.
kierz
, s. r.
kъrь
,
korь
‘place cleared for ploughing; shrub grown on the place of cleared forest’, r. trm.
koŕ
‘forest island; high shrub’ (Trautmann 1910, 358; Trubačev 13, 242).
Šaltinis:
Blažek 2001b
41
Antraštė:
kẽras
Straipsnelis:
žr.
kirna
Šaltinis:
Andersen 2003
, 59–62
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas