Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: blęsti, dėloti, staibė, alpėti, pažel, sklaidyti, griovinis, blandytis, sketelis, apglobti, atagaira, spandyti, vedeklis, urkioti, pagonas, capnyti, nakvoti, grikiai, elenis, klupus, kurmti, leipti, avekur, klyvis, pigas, bosas.

Antraštė:

blę̃sti

Reikšmė:

berti miltų ar kitko, plakti, maišyti

Straipsnelis:

Pragerm. BLAND-A- ‘(į)maišyti, primaišyti’ (germ. bland-a-, ko gero, pirmykštė reikšmė buvusi ‘ko nors į kažką primaišyti, įmaišyti’, ‘kažką kame nors ištirpdyti’; dažnai perkeltine prasme: ‘tarp žmonių įsimaišyti, ‘ką nors negero iškrėsti’; iš čia vėliau reikšmė ‘susimaišyti’ : go. blandan ‘kuo nors užsiimti’, s. isl. blanda ‘ką nors į kažką įmaišyti’ (nuodų į gėrimą), ‘ką nors ištirpdyti kame nors’; rečiau ‘maišyti’, s. ang. blandan ‘maišyti; įmaišyti’, s. v. a. blantan, bliant ‘sukelti, padaryti, (su)maišyti (kokteilį)’, v. v. a. enblanten). Šią pirmykštę reikšmę tiksliai atliepia lie. e-balsių kaitos laipsnio v., reiškiantis ‘į patiekalą, viralą įmaišyti miltų’, tačiau lie. giminiškų žodžių šeimoje matome įvykus reikšmės pokytį į ‘drumstas, apsiblausęs, tamsus’, ‘mieguistumas, tingumas’, ‘slankioti, klajoti’, ‘droviam būti, akis nudelbti’, ‘prastai matyti’. Taigi atrodo tikslinga atsižvelgti ir į germ. leksemas ‘aklas’ ir ‘apakinti’, tai ir buvo padaryta ankščiau. Atitinkamai ir pamatinė reikšmė galėjusi būti šiek tiek kitokia, pavyzdžiui, ‘ištirpti, išnykti, verschwimmen’, iš kurios visos reikšmės ar dėl tolimesnio kitimo, ar dėl reikšmės perkėlimo susiformavusios, pavyzdžiui, ‘aklas’ iš ‘neaiškus’. Suprantama, minėti reikšmių ryšiai nėra neginčijami. Lie.: blęsti, (bląsti) ‘berti miltų ar kitko, plakti, maišyti’ (lie. bendrinėje kalboje jau nevartojamas). Dėl giminiškų žodžių šeimos, plg. Fraenkel, LEW, 47; s. bažn. sl. (H) blędo, blęsti ‘klaidžioti, suklysti, plepėti’ [H = žodžių reikšmės gali būti laikomos susijusiomis, tačiau šis ryšys tėra hipotetinis, nes reikšmė yra tokia bendra, kad jos pamato patikimai nurodyti negalime, arba tarp darybos pamato ir vedinio neįmanoma atskleisti jokių akivaizdžių ar paralelėmis pagrįstų reikšmės saitų]. Remdamiesi reikšme, minėtas leksemas galėtume laikyti nazalizuotais ide. mel-dh (šalia mel-d ‘tirpti, tirpdyti’ žr. melta), pastaroji savo ruožtu pamatuota mel- + priebalsinis plėtiklis ‘malti, grūsti, tirpti, tirpinti’ (plg. mal-a-) bei *ml-n-dh- vediniais, tačiau kitimas ml- → bl- nėra pakankamai patikimas.

Šaltinis:

Seebold 1970, 115–117