Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kliūti, odmenis, rangyti, brįsti, mažko, milšti, kovoti, araikis, araikys, gaižlus, stukas, galvis, derkti, svirti, papeliuškas, kvepimas, kamanės, karvoti, gobti, bui, kluonas, koldūnas, beigi, guras, puodžius, užgalda, ploštė, širšlys, latvis, kartinti, glaudoti, tūkstantis, gūželis, tarinys, marmalė, dangoraižis, svirsnys, upmalis, senėju, raugti, draugas, valinas, išduiti, sparta, bobos palaikė, drobulė, kadarai, skonis, išvysti, kerkužis, lamatas, godulys, kiaukšt, brangvynas, skederva, kabalda, plūšis.

Antraštė:

kliū́ti

Reikšmė:

judant už ko nors kabintis, būti kliūtimi, in der Bereich von etwas kommen, patekti, atsidurti

Straipsnelis:

Germ. hleut-a- ‘mesti (traukti) burtus, losen, tekti, zuteil werden’ [s. isl. hlióta ‘pasiekti, įgyti, tekti, gauti, erhalten’, isl. hljóta ‘privalėti’, s. ang. klēotan ‘mesti burtus’; su acc. ‘treffen (vom Los)’; ang.-s. hliotan ‘laimėti, erlosen, pasiekti, įgyti’, s. v. a. liozan ‘mesti (traukti) burtus’, v. v. a. hezen] [264] dėl ypatingos reikšmės patikimos etimologijos neturi. Pirmiausia galima su šaknimi *qleu- lyginti vieną kitą bl. kalbų formą: lie. kliū́ti ‘judant už ko nors kabintis, būti kliūtimi, in der Bereich von etwas kommen, patekti, atsidurti’; kliáutis ‘susijungti, sich zusamenfügen, atitikti, vienas į kitą įsikibti’, la. kļũt ‘patekti, atsidurti, tapti’. Nesunkiai pastebimas pokytis į qleu- ‘uždaryti, užrakinti, baigti, schließen’. Apie santykius samprotauti yra keblus dalykas, nes baltų leksemų reikšmės ganėtinai skiriasi. Ar šiuo atveju yra sutapę skirtingi pirmykščiai vediniai, ar turime reikalo su ta pačia šaknimi? Kokia buvo pirmykštė reikšmė?

Šaltinis:

Seebold 1970, 264–265

Antraštė:

kliū́ti

Reikšmė:

hängen bleiben, anstoßen, hindern

Straipsnelis:

Pragerm. SLEUT-A- (← sqleud-?) ‘schließen’, germ. sleut-a- ‘t. p.’ (s. fryzų slūta ‘schließen’, ags. tik Part. Perf. Pass. ut-bi-slotenun ‘seclusis’, s. v. a. sliozan ‘schließen’) [436] tokios formos būdamas kokių nors atitikmenų neturi. Su minėta germ. lytimi galime gretinti lo. claudo, -ere ‘schließen, einschließen’, jeigu pastarąją laikysime kamieno variantu be s-mobile ir a-vokalizmo. Šio atžvilgiu pamatu laikytina turbūt šaknis qlāw- slypinti lo. clāvis, -is ‘Schlüssel, Riegel’, s. air. cló ‘Nagel’, gr. κλείς, κλειδός ‘skersinė sija, kablys, vąšas, raktas, kuolas’. Toliau yra eu-vokalizmo, tačiau menkai paliudytomis reikšmėmis ‘schließen, Schlüssel’ lie. kliųvù, kliūti ‘hängen bleiben, anstoßen, hindern’, s. bažn. sl. ključǫ, ključiti ‘schließen’, ključь ‘raktas’ (*qleu-q-). Jeigu visos minėtos leksemos yra tarpusavyje susijusios, tuomet pamatinė reikšmė, matyt, turėtų būti ‘sukabinti, užkabinti (kabliu)’, vardažodis ‘vąšas, kablys, raktas’. Prolytės fonetika kelia abejonių: germ. lytys postuluoja žodžio pradžios sql-, kitų kalbų – ql-; germ. ir lo. leksemos paliudija āu / aū vokalizmo šaknį, kitų kalbų formos rodo buvus eu- vokalizmą. Žodžio pabaiga germ., lo. ir lie. vedinių sutampa. Minėtas lytis mėginant toliau analizuoti, akys krypsta į *sqel- ‘kreivas, kumpas, šleivas’ (Pokorny IEW 928), tačiau šiems saitams pagrįsti semantika kelia pernelyg didelių sunkumų.

Šaltinis:

Seebold 1970, 436–437

Antraštė:

kliū́ti

Reikšmė:

lenkti, lankstyti

Straipsnelis:

Prasl. *kučь pirminė reikšmė yra ‘išlenktos formos lazda’, taip pat ir *kuka, ir tik antrinė – ‘uždarymo įrankis’. Jis giminiškas lo. clāvus ‘vinis’, clāva ‘lazda su sustorėjimu’, clāvis ‘raktas’ ir kt. [159]. Su jais siejasi lie. kliū́ti, kliáuti ‘lenkti, lankstyti’, la. kļaût ‘lenkti, spausti’. Šie baltiški žodžiai pratęsia ide. *kleu̯ ‘lenkti, kreivinti’. Tik šiuo archaizmo išlaikymu jie siejasi – iš ide. kamieno neatsirado baltų terminų ‘išlenkta lazda’, ‘raktas’, kaip slavų, lotynų, germanų kalbose [160].

Šaltinis:

Трубачев 1966, 159–160

Antraštė:

kliū́ti

Reikšmė:

užkabinti, kabinti, kliūti

Straipsnelis:

Lie. kliū́ti ‘užkabinti, kabinti, kliūti…’ ir la. kļūt ‘tapti, pasiekti (gelangen)’ […]. Dar Miklosich 1886, [...] neatmetė galimybės lyginti lie. kliū́ti, la. kļūt su sl. *klьvati […]. Vėliau į šią baltų-slavų paralelę žiūrėta skeptiškai [Фасмер ЭСРЯ ...], visų pirma dėl semantikos [Преображенский ...]. Vienas iš įdomesnių bandymų įveikti tokį ryškų semantinį neatitikimą priklauso R. Bernardui [Revue des études slaves, 1964, XL, 26–35], kuris įrodė, kad reikšmės, artimos lie. kliū́ti, išlikusios bulgarų tarmėse, kur yra forma клюват ‘nuleisti galvą iš liūdesio, nusiminti…’ […]. Su pranc. etimologo [62] mintimi visgi sunku sutikti, nes daug tikėtiniau, jog tokia reikšmė bulgarų kalboje yra vėlesnė, antrinė […]. Visai kitokie, svarūs, mano galva, argumentai leidžia sujungti baltų ir slavų formas žodyne Этимологический словарь славянских языков: ide. *kleu- ‘kreivas; kliūti; užrakinti’ […]. Taigi baltų ir slavų veiksmažodžius reikia sujungti į vieną etimologinį lizdą. Supletyvinio aoristo iš veiksmažodžio jam (‘būti’) kamienas albanų kalboje yra neaiškios etimologijos qe- (tarmėse – kle-), iš kurio paprastai sudaromas sigmatinis aoristas qeshë, tarm. kleshë ‘buvau’ […] [63] […] Siūlau laikyti [ankstesnis mano siūlymas – Орел В. Э., Лингвистические исследования, М., 1984, 4.2, 37 – negelbsti padėties] albanų kamieną qe- / kle- etimologiškai giminišką su lie. kliū́ti, la. kļūt ir sl. *klьvati. […] Archajinis albanų aoristas kleva, tęsiantis praalb. *klewa(m), visomis esminėmis detalėmis (išskyrus šaknies vokalizmo abliauto laipsnį) sutampa su atitinkamu baltų preteritu: lie. kliuvaũ ir la. kļuvu.

Šaltinis:

Орел 1988, 62–64

Antraštė:

kliū́ti

Straipsnelis:

[Analizuojamas Trubačiovo „Ремесл. терминол. в слав. языках“ 1966; slavų terminų lyginimas su lotynų kalba.] Rusų ключка, ключ – lo. clāvis ‘raktas, kablys’. Fonetiškai ir darybiškai nurodytieji žodžiai tolimi vienas nuo kito, nors juos etimologiškai galima gretinti. […] kodėl gi r. ключка, ключ nesugretinus su lie. kliū́ti ‘užkliūti’?. Įdomu, kad ryšys r. ключка, ключ ir lie. kliū́tis ‘spąstai’ (sufiksiniai -k- ir -t-), matyt, aiškėja lyginant su toch. B klutk- ir klautk- ‘umkehren’ (plg. [Fraenkel LEW, 274]).

Šaltinis:

Откупщиков 1988, 19

Antraštė:

kliū́ti

Straipsnelis:

Bulg. клю́вам, дa (у)клю́вна ‘nuleisti galvą nuliūdus ar nusiminus, būti nuliūdusiam, nusiminusiam’. Identiška reikšme iškeliama Gerovo ir dialektologijos darbuose artimos formos, kurias nurodysime: клю́вам, уклю́в(ну)вам, уклю́х(ну)вам, оклю́х(ну)вам, кльóвам ir t. t. Šios formos svyruoja apie *клюв-, *клев- su в perėjimu į ф bei svyruoja tarp ф ir х. Pirminė reikšmė yra, žinoma, ‘lenkti, palenkti, nuleisti’, iš kur ‘nulenkti galvą’, plg. укльóвнала мы глава, укльóвнали уши ‘suglaudęs ausis’ (Gerov). Nurodytinas artimos reikšmės s. č. sklevěti ‘shybnouti se’, skličiti se ‘sich zusammenziehen’, skleviti ‘shrbeny, gebückt, gekrümmt’ (Kott), kurį Bernekeris gretina su s.-kr. oklijevati se ‘zaudern, cunctor’ (Vuk. K.). Žr. Berneker SEW I, 518. Iki šiol neatkreiptas dėmesys į faktą, kurį rodo bulgarų kalba su aiškia reikšme ‘lenkti, palenkti’ ir dvejopa formų serija su klev- bei kuv-, galinčia tik paremti Bernekerio pateiktą kaip galimą s.-kr. veiksmažodžio gretinimą su lie. kliuviu, kliuti, žr. Pokorny op. cit. 604–605; Fraenkel 274, kuriuose lie. veiksmažodis yra susietas su šaknimi *klēu- (*kleu-), kurios reikšmė yra ‘lenkti, kirpti’ ir kuri slavų kalbose kamieno kuk- dariniuose turi tą pačią reikšmę: plg. ypač slov. sključati ‘biegen, krümmen’, sključiti se ‘sich verkrümmen, contact verden’, č. skličiti se, Kotto pateiktą kaip sklevěti sinonimą (žr. supra). Iš bendros reikšmės ‘sukti, lenkti’ galėjo išriedėti atskira bulg. veiksmažodžių клю́вам, (клéвам) tipo reikšmė, plg. bulg. trm. по-(х)и́лен, у-(х)и́лен ‘liūdnas’, t. y. ‘nuleidęs galvą’ iš šaknies *chyl- ‘sukti, lenkti’, r. по-хи́лый ‘gebeugt, geneigt’. Iš tos pačios idėjos [29] taip pat galėjo išsirutulioti savitas s.-kr. žodžio atspalvis, dėl reikšmės plg. lie. kleipti ‘verbiegen, verkrümmen’ ir ‘watschen, wankeln, torkeln, unsicher gehen’ (Fraenekel 268). Mladenovas pripažįsta bendrą клю́вам (Ет. Речн. 242) ir клю́вам, paliudytų artimomis reikšmėmis ‘nuleisti galvą nuliūdus ar nusiminus, nuvargus’ ir ‘svyruoti, lenkti arba purtyti galvą duodant ženklą’, kilmę, ir juos lygina su s.-kr. kljumati (Rječnik) ir klimati ‘nieken, kopfnicken, vanken, watscheln’ (Ristić ir Kangrga). Čia nurodysime beveik identiškus клю́маи (климам) ir клю́вам vartosenos atvejus, plg. Защо си клюмнал?, Защо си уклюмен sinonimas Защо си уклю́внал? Patikima priimti, kad клюмна yra pakeistas клювна, jei atsižvelgiama į beveik dėsningą bulg. trm. вн ir мн svyravimą. Aišku, kad čia pirmine forma negalima laikyti кли́мам su и, kuri tikrai yra antrinė, palyginti su клю́мам, ir kad negalime sekti Mladenovu, клю́мам (климам) siejančiu su šaknimi *klei- gr. κλίνω, κλῖμαξ. Žr. Mladenov, Ет. Реч. 241, o pagal šaknį *klei- Pokorny 600–602; H. Frisk 873–875; Vasmer REW II 663 prie слой.

Šaltinis:

Bernard 1964, 29–30

Antraštė:

kliū́ti

Straipsnelis:

[Išn. 7.] Lie. kliū̃tas (2), kliū́tis (1) ‘Hindernis’ < kliū́tas, kuris yra dalyvis iš kliū́ti ‘an etwas hängenbleiben; zugeteilt werden’ rodo, kad šis veiksmažodis anksčiau turėjo ir tranzityvinę reikšmę kliū́ti ką (ko) ‘etwas treffen und hängenbleiben’ vietoj dabartinės kliū́ti už ką reikšmės (plg. LKŽ VI, 134–135). Tik tokiu būdu galima suprasti ir kauzatyvą kliudyti ‘hindern, stören’

Šaltinis:

Gliwa, Hyllested 2006, 88

Antraštė:

kliū́ti

Reikšmė:

être suspendu

Straipsnelis:

[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Lo. claudō, claudere ‘fermer’ kyla iš frazeologizmo *clāuim dare ‘mettre la clef’. Šaknis buvo *(s)kelh₂- ‘tailler’ su būdvardžiu *kl̥h₂-u̯ó- ‘effilé’ > lo. clāuus m. ‘clou’. Lie. kliū́ti ‘être suspendu’ turėtų kilti iš *kluh₂-tí- f. ‘action de ficher, d‘ être accroché’, kuris yra darinys iš *kluh₂-tó- ‘fiché’ (← *klh₂-u-tó-).

Šaltinis:

Garnier 2010, 420