Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kramas
,
auka
.
Rezultatai
Antraštė:
krãmas
Straipsnelis:
Sl.
*skormъ/a
(mak.
скрама
, bulg. dial.
скрàмъ
‘grietinėlė’, bulg.
скрàма
‘muilo putos’,
скармô
‘mėsos kepsnio syvai’ ir kt.) etimologizavo ne vienas lingvistas (žr. Фасмер ЕСРЯ II, 652–653; Brückner Słownik etymologiczny języka polskiego, 1927, 220; Machek Etymologický slovník jazyka českého, 1968², 293; В. В. Мартынов, Э 1968 (1971), 17), bet patikimų išvadų neprieita [17]. Mums regis, aiškinti sl.
*skormъ
, remiantis tariamai primine jo reikšme ‘riebalai’ kažin ar teisinga, nes atskirose slavų kalbose
*skormъ
tokios reikšmės neturi. Be to, svarbu, kad viena iš le.
skrom
reikšmių yra ‘kiškio taukai’, kurie iš seno vartoti žaizdoms gydyti. Vadinasi, kiškio taukai specialiai buvo atskiriami nuo skerdienos [...18...]. Galime spėti, kad kiškio taukų pavadinimas siejasi su veiksmažodžiu ‘atpjauti, atskirti’. Šią mintį patvirtina s.-kr.
скра̏ма
, nes jo reikšmes ‘žuvies žvynai, plutelė, šašas, gruodas, svogūno lukštas’ [19] gana sudėtinga išvesti iš pradinės ‘riebalai’. Le.
skrom
‘kiškio taukai’, s-kr.
скра̏ма
reikšmes nesunkiai galima paaiškinti remiantis paplitusiu modeliu: ‘atskirti’ – ‘tai, kas atskirta (oda, kailis, plutelė ir t. t.)’ [...20]. Taigi, pirminė sl.
*skormъ/a
reikšmė buvusi ‘tai, kas atpjaunama, atskiriama’, ir jis siejasi su kitų ide. kalbų šaknies
*(s)ker-
‘pjauti’ lizdo žodžiais, plg. s. i.
cárman-
, av.
čarəman-
‘oda, kailis, pr.
kērmens
‘kūnas’, s. v. a.
skerm
‘skydas (*iš odos)’, gr.
κέρμα
‘nuoraiža’, kimrų
krãmas
, la.
krama
‘šašas’.
Šaltinis:
Петлева 1974 (1976)
, 16–20
Antraštė:
krãmas
Reikšmė:
šašas, niežai
Straipsnelis:
Šalia lie.
krãmas
‘šašas, niežai’, s. isl.
skráma
‘žaizda’, r. trm.
крома́
‘reikė, abišalė; pakraštys, briauna’, tik dar su
-t-
. Dar žr. skriausti
Šaltinis:
Urbutis 1997a
, 13
Antraštė:
krãmas
Reikšmė:
голова (змеи и т. п.), устье, впадение, раструб, жерло
Straipsnelis:
žr.
krimsti
Šaltinis:
Топоров 1972
, 219–220
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas