Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: aš, blakė, aplúokas, gervė.

Rezultatai

Antraštė:: aš
Reikšmė:: aš
Straipsnelis:: Archaiškajam bendrabaltiškam įvardžių leksikos sluoksniui priklauso asmeniniai participiniai įvardžiai […]. Dabartinėse lietuvių kalbos tarmėse vartojamas vienaskaitos participinio artimojo įvardžio variantas aš; eš fiksuotas tik kai kuriose šnektose, (j)eš vartojamas greta aš (Zt, Plm, Lzd). Variantas eš greta aš turimas senuosiuose raštuose: jo dažnumas vakarų aukštaičių autorių raštuose yra gana didelis – Vilento 80%, [Wolfenbüttelio] Volfenbiutelio postilėje 90%, Bretkūno darbuose apie 30%. Rytų aukštaičiai (kupiškėnai, uteniškiai ir jų kaimynai) vartoja du variantus: atoninį aš ir ortotoninį ãše(i), ãšen(ai) […]. Ortotoninės formos turi pailgintą dėl kirčio a.-, ku-[157]ris yra kilęs iš ă- […]. Šių šnektų a- gali būti kilęs iš e- nekirčiuotoje pozicijoje. Senesniu variantu laikytinas eš, plg.: la. es, lo. egō, gr. ἐγώ, go. ik (i- < e-). Lietuvių eš < baltų *eź visose šnektose dėsningai galėjo virsti aš, būdamas enklitinėje pozicijoje, nes lietuvių nekirčiuotas e → a. Taigi lie. aš su a- vietoje e- daugelyje šnektų yra apibendrintas ir kirčiuotoje pozicijoje. Yra ir kitokių aš aiškinimų (Otrębski, Grammatyka języka litewskiego III, 1956, 135). […] Baltų *eź galima vesti iš ide. *eg(h)om.
Šaltinis:: Rosinas 1988, 157–158

Antraštė:: àš
Reikšmė:: aš
Straipsnelis:: [Autorius, naudodamasis turimais urartu kalbos leksikos pavyzdžiais, pateikia paralelių su ide. kalbomis.] ieše ‘aš’ < *eg̑- (+še) ‘aš’; plg. s. i. ahám (*eg̑hom), gr. ἔγω, lo. egō̆ (*eg̑ō), arm. es (arm. ž. yes), lie. àš (s. lie. eš), la. es (*eg̑), r. я ir kt.
Šaltinis:: Джаукян 1963, 107

Antraštė:: àš
Reikšmė:: aš
Straipsnelis:: Pr. as ‘aš’ tiksliai siejasi su rytinių baltų formomis: lie. àš ir èš ir la. es, dial. ȩs, iš čia la. (a.) as (žr. Endzelīns J., Latviešu valodas gramatika R., Latvijas valsts izdevniecība, 1951, 504). Lie. ašen ir pan. ir prūsų as teinu tipo junginiai tipologiškai panašūs į kitus ide. pavyzdžius su *eg̑-, *eg̑(h)- elementu kaip sustiprinamuoju, plg. s. i. ahám, av. azəm, s. pers. adam; s. sl. ѦЗЪ, ѨЗЪ; gr. ἐγώ, ἐγών, beot. ἰω, ἰών, lo. egō̆, s. v. a. ihh-ā ir kt. Arm. es (iš *eg̑h, *eg̑- > *ec > *es arba net *ek̑; v. a. arm. yes šalia s. arm. es; su yes – plg. lie. jèš, jaš). Pr. as, es ĕ (*ĕž > *еš > es > as), nors yra faktų, orientuojančių į kitokį aiškinimą; taigi lie. dial. (Kupiškis) ɔ.šʼen leidžia kalbėti apie seną *aš-en, nes *eš-en būtų davusi a.šʼen (Zinkevičius Lietuvių dialektologija, 1966, 123; plg. Endzelīns J., Baltu valodu skaņas un formas, R., Latvijas valsts izdevniecība, 1948, 161); pradinis ŏ- spėjamas pr. as ir lie. àš.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 113–116

Antraštė:: aš
Straipsnelis:: Pagal la. nom. es/ȩs = lie. aš/eš = pr. as/es rekonstruotinas [bl.] *ež/eš [C/#]. [... 184] Bl.–sl. *ēž (sl. *ě). [... 185] Ide. eg̑(-Ho) [plg. alb. *eg̑]. Plg. [... 186] arm. *es ‘aš’ < ide. *eg̑H.
Šaltinis:: Hamp 1982a, 181–186

Antraštė:: aš
Straipsnelis:: [Arm.] es ‘aš’ [Lit.:] Walde Pokorny I, 115t.; Walde Hofmann I, 395; Pokorny IEW 291; Adjarian, Armenisches Wurzelwörterbuch II 742; Meillet, Esquisse d’une grammaire comparée de l’Armenien classique, 1936, 163t. […]; Feist, Vergleichendes Wörterbuch der gotischen Sprache, Leiden, ³1939, 291t. [396] […] Arm., het., bl. sudaro vieną grupę, nes visų trakų kalbų žodžių kamienai kilę iš [ide.] *egh- (atitinkamai *ogh- het. kalboje?) ir neturi galūnės -o, kurią turi gr., lo., venetų kalbų žodžiai, taip pat ir galūnės -om (arijų, germanų, slavų kalbos) [1 išnaša: plg. taip pat mėginimą formą le. ja ir kt. tiesiai tapatinti su het. uk (*ōgh-); Walde Hofmann I, 862 su lit.]. Veikiausiai teisingai į šią neišplėstą formą *egh- (*ogh-); Walde Hofmann I, 862 su literatūra]. Veikiausiai teisingai į šią neišplėstą formą *egh- (*ogh-) žiūrima kaip į seniausią įvardžio ‘aš’ pavidalą […]. Bl. formos yra: lie. aš, la. es, pr. as ir es. Arm. es artimiausias la. ir pr. es.
Šaltinis:: Solta 1960, 395t.

Antraštė:: àš
Straipsnelis:: Jotvingių aʃ ‘aš’, plg. pr. as, es, lie. àš (sen. eš), la. es.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 69

Antraštė:: aš
Straipsnelis:: Negalima sutikti su Stango ar Mažiulio siūloma 1 a. įvardžio rekonstrukcija *eg / *egʰ ‘ich’. Rekonstrukcija *eź- (lie. aš) priimtina tik baltų kalboms; ji suponuoja ankstesnę ide. *eg⁽ʰ⁾om (plg. dar Rosinas 1988, 158), plg. s. sl. АЗЪ, s. i. ahām, het. uga/uk. Klasikinėms kalboms rekonstruotina *egō.
Šaltinis:: Poljakov 1996a, 117

Antraštė:: àš
Straipsnelis:: Žodžio galo priebalsis *-g̑ slavų prokalbėje gali būti rekonstruojamas remiantis rusų, lenkų ir kitų kalbų ja ‘aš’ < šiaurės indoeuropiečių (baltų, slavų, germanų) *eg̑, plg. lie. àš, s. isl. ek ‘id.’ etc. […] Slavų ja parastai aiškinamas kaip redukuotas iš (j)azŭ ir siejamas s. i. aham, Av. azəm, lo. ego, gr. ἐγώ. Tuo tarpu Hampas (1983) įtikinamai parodo, kad slavų ja gali būti kildinamas tiesiogiai iš ide. *eg̑, atspindimo baltų (plg. lie. àš) ir germanų kalbose (plg. go. ik).
Šaltinis:: Orr 2000b, 40, 167