Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gerklė, austis, iš-verti.

Antraštė:

gerklė̃

Straipsnelis:

Alb. gryke f. ‘gerklė; tarpeklis; žiotys; įlanka; sąsiauris’ yra labai diskutuotinos kilmės žodis. Iš pasiūlytų sugretinimų patikimesnis yra gretinimas su lie. gerklė, gurklys, pr. gurkle ‘gerklė, gurklys’.

Šaltinis:

Çabej 1962c, 58 (73)

Antraštė:

gerklė̃

Reikšmė:

ryklė, skylė iš burnos į stemplę

Straipsnelis:

[Akivaizdu, kad daugelis tochariškų kūno dalių pavadinimų yra indoeuropietiški:] toch. B kor ‘gerklė’ = lie. gerklė̃ ‘ryklė, anga iš burnos į stemplę’, arm. kokord ‘gerklė’.

Šaltinis:

Краузе 1959, 50

Antraštė:

gerklė̃

Straipsnelis:

Autorius prie žodžių darybos variantų pateikia bulg. гръклян, s.-kr. гр̀кљан, kurie stovi skyrium tarp slavų kalbų. Jie yra analogiški lie. gerklė̃, gurklỹs ‘gūžys’, ‘Adomo obuolys’ ir pr. gurcle.

Šaltinis:

Бернштейн 1961, 74

Antraštė:

gerklė̃

Reikšmė:

priekinė kaklo dalis, užpakalinė burnos dalis, ryklė

Straipsnelis:

Literatūrinės šiandieninės gr. σβέρκος ‘sprandas’, alb. zverk-u, xerk-u, xverk-u ‘t. p.’, mak.-rum. svercă ‘t. p.’ yra giminiški balkanizmui, kurio kilmė neaiški. Vieni kalbininkai tvirtina, kad σβέρκος yra skolinys iš alb. zverk-u. Šią idėją pirmasis pasiūlė G. Meyeris, kuris zverk-u laikė albanų kalbos veldiniu (plg. Meyer EW, 488). Jo mėginimas alb. zverk etimologiškai susieti su lie. gerklė̃ ‘priekinė kaklo dalis, užpakalinė burnos dalis, ryklė’ nebuvo įtikinamas. Tokį siejimą atmetė ir kiti lingvistai (H. Pedersen KZ, XXXVI, 1900, 325; Walde Pokorny I, 683).

Šaltinis:

Moutsos 1977, 338

Antraštė:

gerklė

Straipsnelis:

Daugiausia ide. kalbų žodžiu gerklė suprantama vidinė gerklės dalis, nors yra atvejų, kai šis žodis tapo kaklo pavadinimu. Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką gerklė etimologiškai siejami su sąvokomis ‘ryti’, ‘apskritos formos’, ‘siaura anga’, ‘kliuksėti’ ir t. t. Kai kurie gerklės pavadinimai kildinami iš ide. *gel- arba ide. *gʷer-. Lie. gerklė, pr. gurcle, s. sl. grŭlo, s.-kr. grlo ir t. t., s. isl. kverkr, lo. gurges ‘gelmė, praraja’, skr. gala-, av. garō (pl.) ir t. t. Iš ide. *gel- > lo. gula ‘vidinė gerklės dalis’, s. ang. ceole, s. vok. kela ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 233–234

Antraštė:

gerklė̃

Reikšmė:

Kehle, Gurgel

Straipsnelis:

alb. grýkë, -a f., pl. -ë ‘gerklė, ryklė’ iš praalb. *gᵘ̯r̥kā, plg. pr. gurcle ‘gerklė’, lie. gerklė̃ f. ‘Kehle, Gurgel’, iš [107] šaknies *gᵘ̯er-, gᵘ̯r̥- kaip lo. gurges m. ‘ryklė, gerklė’, gurguliō ‘gerklė’, sl. bulg. gъ́rlo ‘gerklė’, s.-kr. gȑlo ‘kaklas, gerklė’.

Šaltinis:

Euler 1985a, 107–108

Antraštė:

gerklė̃

Reikšmė:

Kehle, Luftröhre

Straipsnelis:

[Garsinius nesutapimus rodo] pr. gurcle ‘gerklė, Gurgel. (EV 97), lie. gerklė̃ ‘Kehle, Luftröhre’, lo. gurguliō ‘t. p.’ ir kt.

Šaltinis:

Euler 1983, 38

Antraštė:

gerklė̃

Straipsnelis:

žr. gurklys

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 348–350

Antraštė:

gerklė̃

Straipsnelis:

žr. gurklys

Šaltinis:

Мартынов 1978, 20

Antraštė:

gerklė

Straipsnelis:

žr. gurklys

Šaltinis:

Çabej 1962c, 58 (73)

Antraštė:

gerklė̃

Straipsnelis:

žr. alga

Šaltinis:

Mikulėnienė 2005, 129–130