Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: luginti, mildus, lakoti, brydis, gultas.

Antraštė:

lùginti

Straipsnelis:

žr. lūgoti

Šaltinis:

Jēgers 1958, 66–69

Antraštė:

lùginti

Reikšmė:

to allure, fondle

Straipsnelis:

Knygoje aptariamos pragermanų n kamieno leksemos, iš kitų kamienų žodžių išsiskiriančios vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Konsonantinės n kamienų alternacijos nėra būdingos tik vienai morfologinei kategorijai: be daiktavardžių, minėtini ir veiksmažodžiai. Kroonenas aptaria tuos germanų iteratyvus, kuriuos kitose ide. kalbose atitinka n praesensas, pvz., s. isl. lokka ‘to entice, stroke, caress’, s. vok. a. lochōn : lohhōn ‘t. p.’ < *lukkōþi, *lukunanþi, plg. lie. lù(n)ginti ‘to allure, fondle’ < *lug(ʰ)-n̥(é)h₂-. Ne visi iš Krooneno išvardytų pavyzdžių yra vienodai įtikinami, bet protogerm. *lukkōþi, *luk/gunanþi sąsają su lie. lù(n)ginti jis laiko tobula, nes priesaga *-in- yra atsiradusi iš *-n̥h₂-. Toks atitikmuo yra svarbus Osthoffo hipotezės pavyzdys.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 98

Antraštė:

lùginti

Reikšmė:

to wave, fondle, allure

Straipsnelis:

Kroonenas duoda medžiaga, kuri įrodo protogermanų geminatų sąsajas su ide. kalbų n priesagos leksemomis. Vienas tokių pavyzdžių yra. s. isl. lokka ‘to allure, caress’ < *lukkōn- ~ lie. lù(n)ginti ‘to wave, fondle, allure’ < *lugʰ-n(e)h₂-. Tačiau tokių atvejų nėra daug.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 44, 55

Antraštė:

luginti

Reikšmė:

to allure, fondle

Straipsnelis:

[Ginama germanų kalbų iteratyvinių veiksmažodžių kilmė iš ide. neh₂-prezensų. Tai patvirtina kitų kalbų atitikmenys, pvz.:] s. isl. lokka, s. v. a. lockōn, lohhōn ‘to entice, stroke, caress’ < *lukkōþi, *lugunanþi : lie. luginti (lùnginti, luñginti) ‘to allure, fondle’ < *lug-n(é)h₂- (galbūt lietuvių kalbos variantus galima paaiškinti kaip kilusius iš bl. *lungnāti ~ luginti, atsiradusius iš ide. *lungnéh₂ti, 3 pl. *lugn̥h₂énti).

Šaltinis:

Kroonen 2012a, 192–193