Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mėnuo, kaplė, galba, kašikas, botas, spragilas.

Rezultatai

Antraštė:: mė́nuo
Straipsnelis:: Ide. žodis ‘mėnuo’, ‘mėnulis’ paprastai kildinamas iš senos šaknies *meH₁- ‘matuoti’. Tolimesnė analizė lieka neaiški. Formaliai ir pagal semantiką yra patrauklu, atrodo, čia postuluoti sudurtinius žodžius iš šaknų *meH₁- ‘matuoti’ ir *nes- ‘(glücklich) heimkehren, gerettet werden, genesne’ (plg. gr. νέομαι, go. ga-nisan). Galime rekonstruoti dvi ide. prokalbės paradigmas: i) Nom. *meH₁-ns-ō̆r, Gen. *meH₁-ns-(e)n- ‘mėnuo’ (neutrum); ii) Nom. *meH₁-nōs-s, Gen. *meH₁-ns-es, Acc. *meH₁-nes-m̥ ‘mėnulis’ (animatum). (...) Lietuvių formos tęsia antrąją paradigmą: Nom. sg. *meH₁-nōs-s davė *mėnuos. Lie. mė́nuo yra arba analogiškas pagal kitus n-kamienus, arba yra reliktas iš pirmosios paradigmos Nom. sg. *meH₁-ns-ō̆r. Kituose žodžio linksniuose buvo apibendrintas kamienas *meH₁-nes-. Tarmėse randama ir kitų formų, kurios aiškiai yra perdarytos pagal produktyvius tipus: mė́nas, mė́nasis, mėnis, mėnùlis, mėnùžis. Pr. menig ‘mėnulis’, ko gero, reikia skaityti *menis.
Šaltinis:: Erhart 1998, 64–67

Antraštė:: mė́nuo
Reikšmė:: mėnulis
Straipsnelis:: Ide. mėnulio pavadinimui nurodomas dvi formos: *mē-s- ir *mē-n-. Formos *mē-n- diapazone šalia lie. mė́nuo, gen. mė́nesio yra la. mēness, pr. menins, go. mēna m., s. vok. māns, gr. μήνη f., toch. meṃ. Mėnesio reikšmę turi ir lo. mēnsis m., arm. amis (*mēnsos), alb. muai (*mōn- < ide. mēn-), toch. mañ, mañ ñkät ‘mėnuo’ (= ‘dievas mėnuo’) ir kt.
Šaltinis:: Sławski 2000, 14

Antraštė:: mė́nuo
Straipsnelis:: [Pristatomos etimologijos, aiškinamos kaip „Schwebeablauto“ variantų rezultatas.] Gamkrelizė ir Ivanovas, kalbėdami apie mėnulio pavadinimą, nurodė du šaknies *meH- derivatus be antrosios leksemos interpretacijos. Autorius mano, kad antroji leksema buvo nakties pavadinimas, plg. *nek-t- : *nokt-t-. *nek : *nok yra laikoma kita forma pirminės formos *Hen-k-. Mėnulio pavadinimas kilo iš *meH-Hen-k, kur segmente *Hen-k- H / K‘ substitucija yra panaši į H / K žodžiuose kost‘a koza. *meH-ḱenk po satemizacijos tapo prasl. mé-seNc-, mäseNc. Praslavų epochoje visiškai nunyko antroji kompozito dalis, tačiau lie. mė́nuo, plg. tarm. menung, kilęs iš ménót (žr. Fraenkel 438), taip pat s. vok. mánód, gr. mén – ménós, lo. ménsis tęsia ide. dūrinį meH-Hnek-t-.
Šaltinis:: Ondruš 2003, 95

Antraštė:: mė́nuo
Reikšmė:: Mond, Monat
Straipsnelis:: Germ. *mēn-ōþ- ‘Monat’ (plg. go. menoþs, s. isl. mánaðr, mánuðr, s. ang. mōnað, s. saksų mānuth, s. v. a. mānōd) ir *mēn-an- ‘Mond’ (plg. go. mena, s. isl. máni, s. ang. mōna, s. saksų, s. v. a. mānō) kyla iš vienos t/s-kamieno paradigmos *meh₁not-/*meh₁nes-. Artimiausia iš ide. kalbų yra lie. mė́nuo, mė́nesio ‘Mond, Monat’. Kitų kalbų formos kyla iš *mēns-: s. i. mā́s-, Av., s. persų māh- ‘Mond, Monat’, toch. A mañ, B meñe ‘Monat’, meṃ ‘Mond’, gr. μήν ‘Monat, Mondsichel’, lo. mēnsis ‘Monat’ etc.
Šaltinis:: Casaretto 2004, 582

Antraštė:: mė́nuo
Straipsnelis:: Daugumos indoeuropiečių kalbų žodį, reiškiantį ‘mėnuo’, galima išvesti iš seno amfikinetinio s kamieno *méh₁-n-os- / *mh₁-n-s-ʹ (plg. lie. mė́nuo, s. sl. měsęcĭ, s. i. mā́s-, lo. mensis etc.). Germanų *mē¹nōþ- būtų galima aiškinti kaip greta egzistavusio t kamieno refleksą (plg. Rau). Rekonstruoti heteroklitinį s/t kamieną arba specifinį c kamieną (Rasmussen) čia nėra reikalo. Lietuvių kalbos nom. sg. mėnuo neprivalo būti kildinamas iš *mēnōt (plg. Beekes 1982: 54ff.) arba aiškinamas kaip vėlesnis senesnio s kamieno *mēn-os perdirbinys (plg. Kazlauskas 1968: 285). Galinis priebalsis galėjęs būti išmestas dėl analogijos su kitų priebalsinių kamienų formomis.
Šaltinis:: Vijūnas 2009, 166–167