Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mūsas, giegals, brunšis, aikštus, dvasėti, kapsėti.

Rezultatai

Antraštė:: mū̃sas, mūsaĩ
Reikšmė:: pelėsinė skysčių paviršiaus plėvelė
Straipsnelis:: Lie. mū̃sas, pl. mūsaĩ (aukštaičiai) / mūsà, pl. mū̃sos (žemaičiai) ‘rūgštaus pieno ir kitokių skysčių paviršiuje iš pelėsių susidariusi plėvelė’ priklauso ide. leksikos sluoksniui. Visiškas atitikmuo germanų kalbose (* mūsa- n. (?) > s. v. a., s. ang. mos n. ‘samanos; pelkė’, ang. moss, s. isl. mose m.; Kluge 398; plg. paraleles su šaknies germ. *-eu- vokalizmu: s. ang. méos n., s. v. a. mios ir kt.) ir paralelė su trumpuoju -u- slavų plote (*mъchъ > s.-kr. mȁch, mâch ‘mūsas’, s. r., ukr. мох etc.; Trautmann 190; Vasmer II 665), taip arealinė analizė įgalina paremti ŏ-kamienės formos archajiškumą. Pirmykštės giminės – vyriškoji ar bevardė – klausimas yra problemiškas. Lie. mūsaĩ akcentuacija leistų rekonstruoti pirmykštį nomen collectivum *mūsā́, kurio pluralizacija galėjo sudaryti sąlygas kamienams varijuoti. Antra vertus, baltų dialektuose galbūt egzistuota ir abiejų giminių formų.
Šaltinis:: Stundžia 1994, 15-16