Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mažukas, laižis, glėveris, ratavežys, vapėti, keršis, marška, žembti, įplauka, tienė, kadaginė, ūginti, tešmuo, sėmenys, viršum, sėkla, slíekas, irstąs, čiulpti, kestės, grėbti, dìlbinti, klíenas, atšlainis, žagilas, tankėti, dūduloti, sliželis, paūdroti, trunėti, prienamė, spingsėti, balžiena, tylėti, grumėti, mūsalas, koldūnas, įsnauja, šias.

Antraštė:

maž(i)ùkas

Straipsnelis:

Deminutyvas iš mažas. Mažiulis (1981, 327) teigė, kad „mosuco… < adj. (f.) *mazukā ‘mažiukė, mažoji’ (žebenkštis – mažas žvėrelis…)“ (Mažiulis III 152). Šio žvėrelio prūsų pavadinimas (Mustela nivalis L.) mosuco ilgai traukė tyrėjų dėmesį. Pr. mosuco = vok. Mühlmein. Vok. Mühlmein ‘teta, glamonė’. Taigi vok. Mühmlein įrodo pr. mosuco rekonstrukcijos pagrįstumą ‘*tetulė’ ir leidžia kalbėti apie pr.-vok. izoglosą mosuco-Mühmlein. Ir pr., ir vok. formos ‘teta’ kilusios iš ide. *mātēr ‘motina’. Giminystės terminas moazo ‘teta’ maloninėje formoje *mosuco ‘*tetulė’, tapo prūsų kalboje plėšraus žvėrelio pavadinimu (Mustela nivalis L.). Nuo 1870 m. iki šių dienų prūsų etimologijoje paplitęs požiūris žebenkšties (Mustela nivalis L.) pavadinimą sieti su lie. mažiukas. Šio plėšraus žvėrelio vardas atsirado dėl tabu iš giminystės termino pr. moazo ‘teta’ deminutyvinės formos. Tikslios semantinės-darybinės paralelės ta pačia funkcija žinomos vokiečių (Mühmlein) ir bulg. (леличка) kalbose.

Šaltinis:

Непокупный 2002, 35–43