Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mantelis, pennigas, medeine, ataudai, skardas, titulas, kabalda, karkti, tarnas, dribsa, kapota, kytras, alkis, vagys.

Rezultatai

Antraštė:: mañtelis
Reikšmė:: apsiaustas; švarkas
Straipsnelis:: mañtelis, mentelis ‘apsiaustas; švarkas’, plg. vok. Mantel, Rytų Prūsijos vok. mentel ‘t. p.’. Šio skolinio kelias į lietuvių kalbą nėra visiškai aiškus. Kai kuriuose šaltiniuose mañtelio reikšmės išskiriamos: manoma, kad kelioninio apsiausto prasme ši forma atėjusi iš vokiečių kalbos, o apsisiaučiamo drabužio, apsiausto nuo dulkių prasme – iš lenkų kalbos, plg. le. mantel ‘apsiaustas’ (Alminauskis 1934, 84; Fraenkel LEW, 409; Skardžius 1931, 127). Vok. Mantel šaltinis yra lo. mantum ‘trumpas apsiaustas’ (Kluge 460; Pfeifer 836). [107] Lietuvių kalboje ji pirmą kartą paminėtas XVII a. žodynuose (SD³ 298, Lex 60a). Randamas ir vėlesnėje spaudoje (R 251; MŽ 335; K 242; N 383, 393; J; KŽ 1365). Kai kuriuose šaltiniuose užfiksuota forma mentelis (N 393; Mit II 45 (Prk); KŽ 1396). Pavadinimą vartoja dalis žemaičių bei suvalkiečių (DūnŽ 508; LKŽ VII 845; VII 18). Dar žr. meñdelis. Skolinius mañtelis, mantels, meñtelis ‘apsiaustas’ turi ir latviai. Mañtelis yra bendrinės kalbos žodis (Sehwers 76, 79; ME II 601; EH I 782, 800; LLVV V 87).
Šaltinis:: Sabaliauskaitė 1995, 106 t.

Antraštė:: mañtelis
Reikšmė:: švarkas
Straipsnelis:: mañtelis, mentelis, meñdelis ‘švarkas’, plg. vok. Mantel, Rytų Prūsijos vok. mentel, mantel ‘apsiaustas; švarkas’. (Alminauskis 1934, 84; Fraenkel LEW, 409; Skardžius 1931, 127). Vok. Mantel šaltinis yra lo. mantum ‘trumpas apsiaustas’ (Kluge EWD, 460; Pfeifer 1993, 836). Formos mañtelis, mentelis dar gali reikšti apsiaustą ir paltą, o meñdelis – moterišką palaidinę. Vartoja dali žemaičių bei suvalkiečių (DūnŽ 508; LKŽ VII 845; VIII 7, 18). Lietuvoje pirmą kartą (apsiausto reikšme) paminėtas XVII a. (SD(3) 298, Lex 60 a). [165] Skolinius mantelis, mantels, mantaļs, mentelis ‘apsiaustas’ turi ir latviai, mantelis yra bendrinės latvių kalbos žodis (Sehwers 1953, 76, 79; ME II, 601; EH I, 782, 800; Reķēna 1975, 468; LLVV, V, 87).
Šaltinis:: Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 164–165