Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: naktis, kutrus, dublys, kampti.

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

žr. ūksmė

Šaltinis:

Otrębski 1970a, 92–93

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

Pr. naktin (acc.) 13₂₀ ‘naktį’ [ir kt.] : lie. naktìs, s. sl. НОШТЬ, go. nahts, lo. nox ‘t. p.’, skr. naktam ‘naktį, naktimis’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 337.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 264

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

Kamienas noktь priklauso moteriškajai giminei. Ide. priebalsinį kamieną nokt- galima lyginti su s. i. nák, gr. νύξ, gen. νυκτος, lo. nox, gen. noctis, go. nahts, lie. naktìs, het. nekut. Baltų-slavų bendrumo laikotarpiu susiformavo ĭ-kamienas. Gerai atsispindi visose slavų kalbose: r. ночь, le. noc, luž. ž. noc, luž. a. nóc, slovk. noc, slov. nóč, s.-kr. нôћ, bulg. нoщ, mak. но. Kamienas daugelyje ide. kalbų turi o šaknies vokalizmą. Žinomas ir e šaknies vokalizmas, kuris randamas het. nekut, prasl. *nektopyrь > netopyrь ‘šikšnosparnis’.

Šaltinis:

Бернштейн 1974, 263

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

Dauguma ide. kalbų žodžių, reiškiančių ‘naktis’, priklauso veldinių grupei, tiesiogiai atspindi ide. kalbų žodį ‘naktis’. Lie. naktis, la nakts, s. sl. noštĭ ir t. t. bendras slavų, gr. νύξ, νυκτός, lo. nox, noctis, s. air. nocht, go. nachts ir t. t. bendras germanų, ved. nakt (N. sg. nak, acc. sg. nak- ‘naktį’), alb. natë, su e-laipsniu het. nekuz ‘vakaras’, nekuzi ‘eina miegoti’, visi < ide. *nokt(i) ‘naktis’ (Sturtevantas šią žodžių grupę sieja su žodžių, reiškiančių ‘nuogas’, grupe).

Šaltinis:

Buck 1949, 992

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

Lie. naktìs, la. nakts, pr. naktin acc. sg. su priesaga -i- atitinka s. sl noštь, (*nokt-i-).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 216

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

Toch. A noktiṃ, B nekcīye, adv. ‘vakare’. Aišku, kad čia turime ide. *noqt- ‘naktis’ (arba *noqᵘ̯t- : het. nekut- ‘vakaras’), plg. lo. nox, noctis, go. nahts, gr. νύξ, νυκτός, lie. naktìs etc. (žr. jau Tocharische Grammatik, 1931, 267 : A forma) toch. reprezentantą. B forma nekcīye tęsia ide. *noqtii̯o- (Windekens, Orbis 1971, XXI, 111; galbūt senasis acc. *noqtii̯om), padarytą iš *-i- kamieno [319], kurį rodo lo. gen. pl. noctium, lie. naktìs, s. sl. noštь (toch. B nekciye rodo, kad Frisko tvirtinimas (GEW II 327), jog -i- kamienas yra kiekvienoje kalboje atsiradusi inovacija, neišlaiko kritikos. A žodžio noktiṃ pirmojo skiemens balsio skaitymas o nekelia abejonių: Tocharische Grammatik, 1931, 267 svyruoja tarp noktiṃ ir niktiṃ (naktiṃ atmestinas), o Krause, Thomas, Tocharisches Elementarbuch, I, 1960, 56 sakoma, kad „Ergänzug des Vokals o“ yra „unsicher“. Dėl skaitymo niktiṃ, kuri turėtų būti likusi iš senojo nāktiṃ, blogiausiu atveju galima nurodyti gr. νυκτός su υ (analogiškai nom. sg. νύξ) < ide. *ə₂. Tačiau, jei noktiṃ yra patikimiausias skaitymas, tai su Tocharische Grammatik, 1931, 267 negalima įžvelgti pirmajame skiemenyje pirminio o: jį reikia kildinti iš -u- kamieno *noqtu-, kuris egzistuoja lo. noctū ‘iš nakties’, noctua ‘pelėda’, go. ūhtwō ‘aušra’, skr. aktú- ‘prieblanda, tamsa, naktis’ (*nqtu-, plg. Mayrhofer, EWA I 15). Šis *noqtu- toch. A turėjo pavirsti į *naktu- (A *a = B e formoje nekcīje): dėl umliauto *u iš *a (pastarasis balsis pavirto į o). Tokiu būdu čia turėtume *noktu-, kuris žodžio gale normaliai neteko *-u-. Prie šios formos *nokt-, žinoma, antriniu būdu buvo pridėtas -iṃ, kuris tikriausiai atsirado iš senojo A *nakciṃ, būdv. A *nakci = B nekcīye acc. sg. m. (plg., pvz., A ñäkci = B ñäkc(i)ye ‘dieviškas, dangiškas’ su acc. sg. m. (A) ñäkciṃ. Šis antrinis prijungimas paaiškina dantinio, atsiradusio prieš i ypatybes.

Šaltinis:

Windekens 1976, 319–320

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

žr. nakvoti

Šaltinis:

Smoczyński 1990, 164

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

Jotvingių nakt ‘naktis’, plg. lie. naktìs, la. nakts, pr. acc. sg. nactin.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 77

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 60 protoslavų/protobaltų *noktъ/nakt-, br. noč, ukr. nič, r. noč ̕, lie. naktìs, la. nakts, pr. naktin ac. sg., narevų nakt.

Šaltinis:

Novotná, Blažek 2007, 337

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

žr. medus

Šaltinis:

Poliakovas 2005, 112

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

Pasak L. Sadnik (Slavische Akzentuation, 1959), indoeuropiečių priebalsnio kamieno žodžių inkorporavimas į i kamieno linksniuotę, pvz., ide. šakninis daiktavardis *nókʷts → lie. naktìs, sl. *ˌnakti, atliko svarbų vaidmenį formuojantis kirčio mobilumui baltų ir slavų kalbų balsinių kamienų žodžiuose.

Šaltinis:

Olander 2009, 29

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

Daugelyje indoeuropiečių kalbų pirminio t kamieno žodžiai pamažu sutapo su šakniniais vardažodžiais ir / ar tam tikrų balsinių kamienų, pvz., i kamieno, žodžiais, plg. lie. naktìs (< ide. *nókʷ-t-, kuris sinchroninės morfologijos požiūriu nebesiskiria nuo žodžio avìs (< ide. *h₂óu̯-i-, nes abu linksniuojami kaip i kamienai. […] Ide. *nókʷ-t- ‘naktis (night)’ patogiausia yra laikyti akrostatiniu priesagos -t- vediniu (šaknyje balsių kaita ó / é, priesaga – nulinio balsių kaitos laipsnio) iš veiksmažodinės šaknies ide. *negʷ- ‘būti tamsiam (be dark)’. Pirminė akrostatinių t kamienų reikšmė turėjusi būti veiksmų pavadinimai. Dauguma šio tipo žodžių paliudyti ne daugiau nei vienoje indoeuropiečių kalbų šakoje. Tik ide. *nókʷ-t-s vienaip ar kitaip išlikęs daugumoje indoeuropiečių kalbų.

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 2, 14, 25, 35

Antraštė:

naktų

Straipsnelis:

žr. krūtis

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 33–34

Antraštė:

nakt-i

Straipsnelis:

žr. piemuo

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 39

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

žr. mintis

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 39

Antraštė:

naktìs

Straipsnelis:

žr. samtis

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 100–104