Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pėdas, gegnė, žaltys, kapsėti, šventas, dręsus, ašara, blaškai, strebulė, šertis, tįsti, pleikė, palažas, raplės, makynė, savivalė, ašva, šina, lušis, builė, būtent, Barbutė, kryžius, šiaurus, jūrinti, kimpėti, spingėti, kamolas, -a, vėlus.

Antraštė:

pė́das

Straipsnelis:

Į šaknies apofoninį balsį neatitraukto kirčio pavyzdys sukėlė išlyginimą gr. πηδóν greta πούς, ποδός, lo. pēs, pedis su la. pę̂ds, lie. pė́das 3 akcentinė paradigma.

Šaltinis:

Milewski 1966, 115

Antraštė:

pė́das

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas - istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Nešti. Pr. kalboje šaknies *neš- pėdsakų nėra, už tai yra veiksmažodis pijst *(pēsti), pīdai ‘nešti’, kurio nepaliudija nei lie. ir la., nei sl. kalbos. Jis kilęs iš ide. *pē̌d-/*pō̌d- ‘paimti, apkabinti, turėti’, plg. s. v. a. fazzōn, vok. fassen. Giminiški: lie. pė́das, la. pêda ‘glėbys’, lie. púodas (≤ *pōd-).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 237–238

Antraštė:

pėdas

Straipsnelis:

žr. bėgti

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 319–320

Antraštė:

pėdas

Straipsnelis:

žr. duona

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 321

Antraštė:

pė́das

Straipsnelis:

[Aptariami Lietuvos lenkų tarmės lituanizmai]. Le. trm. pied ‘snop’ yra skolinys iš lie. pė́das.

Šaltinis:

Rutkowska 2009, 87

Antraštė:

pė́das

Straipsnelis:

[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Neaišku, ar pr. Pedan ‘die Pflugschar’ (E 245) yra senas bev. gim. daikt., plg. gr. πέδον ‘sol’ (bev. gim.)? Lie. vyr. gim. pė́das yra šalia mot. gim. pėdà, la. pȩ̂da.

Šaltinis:

Petit 2000, 37

Antraštė:

pė́das

Reikšmė:

Fußstapfe

Straipsnelis:

[Aptariamas Winterio dėsnis kaip argumentas glotalinei teorijai. Latvių laužtinė priegaidė nebūtinai kyla iš glotalinio priebalsio:] ilgasis balsis tokiais atvejais, kaip *pe‘dós > *pēdós > la. pȩ̂da ‘Fußstapfe’ (plg. lie. pė́das AP 3), skiriasi nuo trumpųjų balsių + laringalo refleksų dėl Hirto dėsnio nebuvimo.

Šaltinis:

Kümmel 2007, 308