Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ašara, drobužis, kabačikas, baužas, giženti, kabėti.

Rezultatai

Antraštė:: ãšara
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: Ide. kalbose daugumą žodžių, reiškiančių ‘ašara’, galima priskirti veldiniams, kilusiems iš žodžio, atspindinčio ide. ‘ašara’. Lie. ašara, la. asara, gr. δάκρυ, s. lo. dacruma, lo. lacruma, lacrima, s. air. dēr, s. isl. tār, s. ang. tēar, s. v. a. zahar, su gramatiniais pakitimais go. targ, s. ang. teagor, v. v. a. trahen, skr. açru-, av. asru-, toch. ākär – visi jie kilę iš ide. *dak̑ru-, *drak̑u- ir *ak̑ru-; ryšiai aiškinami įvairiai.
Šaltinis:: Buck 1949, 1130

Antraštė:: ašarà, ãšara
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: Gr. δάκρυ neutr. reikšmė – ‘ašara’ (Hom.), iš kurios kilo ‘sakai’. Senas ašaros pavadinimas paliudytas arm., germ. ir keltų kalbose: arm. pl. artasu-kʿ (iš *draku-), sg. artawsr (iš *draku-r), germ., viena, s. v. a. trahan (*drak-nu-) ir t. t., ir, antra, iš kamieno *dakr(o)-, go. tagr, kuriam keltuose atliepia air. dēr ir t. t. (tuo tarpu galų deigr suponuoja u kamieną). Ide. rytų grupė turi panašias formas, tačiau be priebalsių žodžių pradžioje: skr. áśru- bei aśra-n, av. asrū-, lie. ãšarà, toch. A f. pl. ākrunt, toch. B pl. ăkrūna.
Šaltinis:: Chantraine DEG I, 249

Antraštė:: ašarà, ãšara
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: [Pateikiame senųjų ide. vardažodžių, heteroklitinių kamienų pėdsakus baltų kalbose:] 8. Lie. ašarà (ir ãšara) la. asara ‘ašara’ yra senojo žodžio, kurio kamienas buvo heteroklitinis, tęsiniai; plg. s. i. áśru-, áśra- ‘ašara’; toch. A ākär, pl. ākrunt ‘t. p.’; khotatų āska ‘ašara’ < *asruka (Mayrhofer, Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen, 61); arm. artawsr < *drak̑ur (Meillet, Esquisse d’une grammaire comparée l’Armenien classique II, Wien, 1936, 55, 82), gr. δάκρυ bei s. v. a. zahar ‘ašara’.
Šaltinis:: Eckert 1963, 888

Antraštė:: ašarà, ãšara
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: Ide. ašaros pavadinimas buvo *(d)ák̑ru neutr., plg. gr. δάκρυ ir δάκρυμα (iš čia lo. lacrima f.), go. tagr, s. i. áśru, lie. ašara f. ir t.t.
Šaltinis:: Euler 1985a, 114

Antraštė:: ašăra
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodis, reiškiantis ‘ašara’, atskirose kalbose įgavęs keistą garsinį apvalkalą, plg. s. i. aśru, lie. ašăra, toch. A ākär, gr. δάκρυ, go. tagr., arm. artawsr (< *drakur), s. v. a. trahan, vok. Träne (< *drak-nu-). Stebėtina, bet žodžio pradžioje regime a-, da- bei dra-. Mano galva, ide. lytį įsivaizduokime kaip sintagmą *udr̥ *akru ‘scharfes, bitteres Wasser’, iš kurios dėl haplologijos ir kontaminacijos yra atsiradę ankščiau minėtos atskirų kalbų leksemos.
Šaltinis:: Georgiev 1979, 36

Antraštė:: ašarà
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: Jau mėginau parodyti (žr. Pauls und Braunen Beiträge zur Geschichte der deutschen Sprache und Literatur, 1960, LXXXI, 263 tt.), kad įvairios ide. kalbų žodžių, reiškiančių ‘ašara’ formos, ypač germ. kalbų, gali būti suvestos ne į dvi poras, bet į porą, kuri privalėjusi egzistuoti ide. prokalbėje. Ši pora buvusi susieta žinomų priesagų (r/n) formavimosi. Tas formavimasis daiktavardyje, reiškiančiame ‘ašara’, sukėlė disimiliaciją, dėl kurios atsirado besikaitaliojanti pora. Taigi pradėsime nuo sinchroninės ide. *dak̑ru ~ drak̑ur/n- < praide. *drak̑ru(-r/n-) analizės. Szemerényi (Studies in the Indo-European System of Numerals, Heidelberg, 1960, 102), savo pasiūlymu, kad s. v. a. ir s. saksų *traxur/n > traxar/n- yra reguliarus fonetinis kitimas (ne priesagų pakeitimas), plg. *texun > *texan ‘10’, tiksliau apibrėžė paveldėtų germ. lyčių susiformavimą. Tačiau lieka nepaaiškinta skr. áśru-, av. asru-, lie. ašarà, toch. A (ryt. toch.) āk̑är, pl. akrūna, pl. f. ākrunt; visų šių lyčių praforma *ák̑ru- turi būti kaip lygiavertė gretinama su jau minėtomis dviejomis. Siūlau *ák̑ru laikyti forma, atsiradusia ide. prokalbėje dėl antrinio neutr. *dák̑ru suskaidymo, – t. y. *tod dák̑ru, dažnai girdimas kaip *[todák̑ru], buvo suskaidytas *tod ák̑ru. Kaip tai galėjo įvykti ir kodėl šio pokyčio dažnai nepatiria niekatrosios giminės žodžiai su *d-? Galime spėti, kad *-d+d- ide. prokalbės laikais buvo ilgasis [d:] arba paprastasis priebalsis [d]. Šį priebalsį fonologiškai interpretuoti kaip /dd/ ar /d-d/ žodžio viduryje prie morfologinės ribos trukdė faktas, kad priebalsis nebuvo [dzd]. Kalbėtojai, girdėdami tokius pasakymus, paprastai juos nesąmoningai atkurdavo kaip sudarančias pagrindą formas su *d-. Tokį girdėjimą (suvokimą) kalbėtojus galėjo skatinti forma, pasitaikanti visuose kituose kontekstuose. Dėl mūsų aptariamo žodžio jau buvo pamato svyruoti, nes kalboje jau egzistavo du skirtingi pirminiai *dr- ir *d-. Toks kaitaliojimasis buvo neįprastas. Galime teigti, kad kai kurie kalbėtojai (tarmės) naują anomalią kaitą *dr- ~ ø pakeitė be kalbos ekonomijos nuostolių. Šitai gali liudyti, kad sinchroniškai tuomet *dák̑ru buvo vartota kaip nom.-acc., o *drakur/n- – netiesioginiams linksniams.
Šaltinis:: Hamp 1967a, 152–153

Antraštė:: ašarà
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: Žinome, kad PIE d < glotalinio t̕ skirtingose kalbose ištiko nevienodas likimas [483]. Išaiškinta, jog glotalinis priebalsis dažniausiai išnyksta priebalsių junginiuose, nepradiniame žodžio skiemenyje bei nekirčiuotame skiemenyje [484]. Toks priebalsių junginio supaprastėjimas matyti iš ide. formos, reiškiančios ‘ašara’. Šią leksemą Pokornas (IEW 1959, 179), pasirėmęs s. v. a. trahan ‘ašara’ bei arm. artasuk ‘ašaros’, sg. artausr, pamatuotai kildina iš PIE drakru > *drak̑ur- [485]. Ši forma patyrė du pokyčius: žodžio pradžios priebalsių junginyje išnyko -r- (gr. dákruma; ir kt. pvz.) bei šis priebalsių junginys apskritai nukrito, pvz., skr. áśru-, lie. ašarà, toch. A ākär, B (pl.) akrūna (Pokorny IEW, 23). Nepritariam Pokorno siūlymui i.-iran., bl. ir toch. leksemoms rekonstruoti atskirą prolytę ir manome, kad šiuo atveju žodžio pradžioje yra iškritęs glotalinis priebalsis. Jam išnykus dėl asimiliacijos gr., go. ir s. air. žodžiuose buvo išmestas ir -r-. Perdėm abejotinas yra aiškinimas, kad leksema ‘ašara’ galėjo būti veikiama panašios formos žodžių, kurie, manoma, esą tokios pat reikšmės, pvz., PIE *ak̑ro- ‘aštrus, briaunuotas’, plg. gr. ákros, s. lie. aštras ‘gerai pjaunantis ar smingantis’ (Pokorny IEW, 21).
Šaltinis:: Lehmann 1986, 483–486

Antraštė:: ãšara
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus [t. y. baltų slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Lie. ìlgas, la. il̃gs, pr. prieveiksmis ilga, ilgi atitinka giminiškus žodžius: s. sl. dlъgъ, s. i. dīrgha-, het. dalugi, gr. δολιχός. Vis dėlto nuo jų skiriasi d- nebuvimu; tokį patį skirtumą matome ir tarp lie. ãšara (s. i. áśru-) bei gr. δάκρυ ≤ *(d)ak̑r-.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 234

Antraštė:: ašarà
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: Toch. A ākär, B pl. akrūna ‘ašara’, toch. A pl. ākrunt ir išvestinis būdvardis ākärnu ‘verksmingas’. Šis žodis aiškiai atitinka skr. áçru, av. asrū- (žr. taip pat lie. ašarà), jo reikšmė – ta pati. Tocharų k. rodo -u- kamieną, kurio balsis -u- išlaikytas daugiskaitos formose žodžio viduryje: A ākrunt, B akrūna. Gretinimą su skr. áçru ir t.t. pasiūlė Schulze W., Kleine Schriften, Göttingen, 1933, 251, išn. 5 (straipsnis pasirodė 1927 m.). Nepriimtinas Winterio (IF 1962, LXVII, 34) siūlomas lyginimas su gr. δάκρυ (ide. *dak̑ru). Winteris mano, kad tocharai neteko „des *d- Reflexes“. Antra vertus, aš netikiu, kad toch. B formoje akrūna (pl.) reikia ieškoti pirmykštės žodžio ‘ašara’ morfologinės struktūros liekanos: Hamp, Glotta 1972, L, 291 tt. (ypač 296, išn. 9), neteisinga išskirti B akrūna iš kitų labai gausių pl. formų -na.
Šaltinis:: Windekens 1976, 158

Antraštė:: ãšara
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: Rumunų kalbininkas prof. G. Ivenesku mano, kad graikų ir baltų-slavų kalbos buvo viena nuo kitos atskirtos daugybės kitų ide. dialektų, būtent: frigų, trakų-dakų, ilyrų ir armėnų, o tocharų – pereinamasis ide. dialektas – užėmė vakarinę dalį, tačiau netoli nuo germanų ir baltų-slavų. Pabrėždamas J. Schmidto sudaryto sąrašo svarbą, kalbininkas atkreipia dėmesį į žodžius, bendrus baltams-slavams ir indoiranėnams (plg. lie. ašarà, skr. açram, açru, s. baktrų açru ‘ašara’, prie kurių reikėtų pridėti toch. A ākăr, pl. ākrunt ≤ ide. *ak̑ru. Kitose ide. kalbose yra formų, leidžiančių spėti buvus *dak̑ru (plg. gr. δάκρυ). Labai tikėtina, kad forma *ak̑ru paaiškinama pradinio d išnykimu (*dak̑ru). Čia toks pat fonetinis reiškinys, koks yra žinomas iš lie. ìlgas, la. ilgs, pr. ilga, ilgi ‘ilgas’ ≤ proide. *dl̥ghos (plg. s. i. dīrghá, av. darəga, darəγa, gr. δολίχός, het. dalugaš, s. sl. ДЛЪГЪ ir t. t.). Tikriausiai pradinis d- išnyko satəm kalbų teritorijoje [72].
Šaltinis:: Врачу 1976, 72

Antraštė:: ãšara, ašarà
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: [Bendrų ide. ryšių žodis –] arm. artausr, pl. artasukʿ ‘ašara’. [Lit.:] Hübschmann AG I 425t.; Walde Pokorny I, 769; Walde Hofmann, Lateinisches etymologisches Wörterbuch, I, [28] 746; Pokorny IEW 179; Ernout-Meillet³, Dictionnaire étymologique de la langue latine, 1951, 599; Meillet, Esquisse d’une grammaire comparée de l’Armenien classique, Wien, ²1936, 153; Feist, Vergleichendes Wörterbuch der gotischen Sprache, Leiden, ³1939, 470; Adjarian Armenisches Wurzelwörterbuch I, 1926, 767tt. Visų pirma šį žodį aiškino Meillet, IF 1895, V, 331: tai ide. ašarų pavadinimas *drak̑u-, kuris glūdįs germ. formose s. v. a. trahan (iš *trahnu < ide. *drak̑nu-), v. v. a. traher (*trahru- iš ide. *drak̑ru-). Šis *drak̑u- veikiausiai esąs disimiliacinė *drak̑ru- forma, o kita forma būtų – *dak̑ru-; iš pastarosios kilę gr. δάκρυ, δάκρυον, s. lo. dacruma [12 išn.: pasak Walde Hofmanno, tai graikizmas […]], lo. lacrima, s. air. dēr, […], go. tagr, s. š. germ. tar, ags. teagor, s. v. a. zahor (n. v. a. Zähre – kilęs iš pl.). […] Tolesnė grupė yra be pradžios d- esančios formos s. i. aśru, aśram ‘ašara’, av. asru-aran ‘ašaras liejantis’, lie. ašarà, ãšara ‘Träne’, [29] la. asara, toch. A ākär, pl. ākrunt [14 išn.: Yra nemaža bandymų be d- esančias formas aiškinti kartu suplakus su *dak̑ru- formomis, plg. literatūros nuorodas Walde Pokorny ir Walde Hofmann. Dažniausias veikiausiai yra Vendryes, Mélanges Charlde Andler, 1924, 384 aiškinimas, kur remiamasi d- nukritimu (vad. décapitation) formoje *dak̑ru-; s. i. aśru : go. tagr santykiauja kaip s. i. áhar : go. dags; plg. dėl Vendryes’o minčių sekos ypač W. Havers, Neuere Literatur zum Sprachtabu, Wien, 1946, 117t. (3 išn. su tolesne liter.)]. Taigi ašarai reikšti iškyla trys ide. izoglosų grupės: 1. arijai, toch., bl.; 2. gr., lo., kelt., germ.; 3. arm. ir vok. [15 išn.: slavų kalbos senasis žodis yra visiškai išnykęs […]].
Šaltinis:: Solta 1960, 27tt.

Antraštė:: ašarà
Straipsnelis:: žr. ilgas
Šaltinis:: Lehmann 1986, 483–485

Antraštė:: ãšara
Straipsnelis:: žr. ilgas
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 234

Antraštė:: ãšara
Straipsnelis:: žr. kataryti
Šaltinis:: Eckert 1969, 8

Antraštė:: ãšarà
Straipsnelis:: Lie. ãšara, ašarà, la. asara aiškiai susiję su s. i. aśru-, av. asru-, TA ākär, pl. akrūna (dėl šio žodžio priešistorės žr. Fs. Lane, 153 ir PBB 1960, VXXXI, 263t.). Neaišku, kodėl baltai neišlaikė u-kamieno. Galime spekuliuoti, kad kolek. *ašruà patyrė metatezę ir davė *ašurà, kuris dėl antrinio abliauto produktyvumo (žr. vasara, vakaras) arba dėl asimiliacijos (žr. Otrębskis, LP 1955, V, 26) būtų davęs ašarà. Forma aszeromis (Chylinskis) siūlo manyti, kad *ašurà pirma buvo pakeista į ašerà dėl abliauto produktyvumo ir vėliau - į ašarà dėl asimiliacijos.
Šaltinis:: Hamp 1970b, 31–32

Antraštė:: ašarà, ãšara
Reikšmė:: Träne
Straipsnelis:: Dažna aiškiai etimologizuojama ide. šaknis neturi atitikmenų slavų kalbose. Pvz., ide. **(dr̥k-)H₂(e)ḱru- ‘ašara’ = ‘akis (oko)’ & ‘kartus, aitrus, skaudus (hořké)’ (Kortlandt 1985, Annual of Armenian Linguistics 6): s. i. áśru etc. […]; lie. ašarà, ãšara ‘Träne’, la. asara ‘t. p.’ etc. [ir kiti ide. kalbų pavyzdžiai, cituojami iš Pokorny IEW; Adams 1999].
Šaltinis:: Blažek 2009, 49

Antraštė:: ãšara
Straipsnelis:: [Aptariamas ‘Weise dėsnis’, pagal kurį ide. sprogstamieji palataliniai priebalsiai sanskrite prarado palatalizaciją prieš *r, bet ne prieš *l:] s. i. áśru-, n. Av. asru- ‘tear’ (: lie. ãšara, toch. A ākär, dgs. ākrunt, toch. B akrūna ‘tear’) veikiausiai kilo iš *h₂ék̑-ur, *h₂k̑-uén-s (plg. s. v. a. trahin ‘tear’), su metateze *-ur > *-ru.
Šaltinis:: Kloekhorst 2011, 268