Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: burbėti, krimkė, smilus, aistis, pantaplis, rubuilis, kūšys, kabeklis, išmanyti.

Antraštė:

burbė́ti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas, reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] burbi̯ō ‘murmiu, baubiu’ : lie. burbė́ti, bur̃bti sutapatinimas su s.-kr. br̀blati, brbótati remiasi giminiškų, bet skirtingų, vedinių sulyginimu. Panašumas, kuris paveldėtuose žodžiuose nestebina, čia gali būti atsitiktinis. Fasmeris (REW) panašius reiškinius pateikia iš skirtingų ide. ir tiurkų kalbų.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 247

Antraštė:

burbė́ti

Straipsnelis:

[Diftongas ur dar bl.-sl. epochoje buvęs svarbi priemonė charakterizuoti žodžiams, reiškiantiems ‘brummen’:] r. bormotatь < *bъrbotati (m atsiranda dėl kontaminacijos: *bъrbotati ir *mormotatь) : lie. burbė́ti .

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 10

Antraštė:

burbė́ti, bur̃bia

Straipsnelis:

žr. birbti

Šaltinis:

Solta 1960, 139

Antraštė:

burbė́ti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas, reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų ir slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] burbi̯ō ‘murmiu, baubiu’ : lie. burbė́ti, bur̃bti sutapatinimas su s.-kr. br̀blati, brbótati remiasi giminiškų, bet skirtingų, vedinių sulyginimu. Panašumas, kuris paveldėtuose žodžiuose nestebina, čia gali būti atsitiktinis. Fasmeris (REW) panašių reiškinių pateikia iš skirtingų ide. ir tiurkų kalbų.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 247

Antraštė:

burbė́ti

Straipsnelis:

[Diftongas ur dar baltų-slavų epochoje buvęs svarbi priemonė charakterizuoti žodžiams, reiškiantiems ‘brummen’:] r. bormotatь < *bъrbotati (m atsiranda dėl kontaminacijos: *bъrbotati ir *mormotatь) : lie. burbė́ti .

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 10

Antraštė:

burbė́ti

Reikšmė:

murmėti, kunkuliuoti, bambėti; burbuliuoti; ir kt.

Straipsnelis:

Prasl. *bъrbati (s.-kr. brbati ‘contrectare; knistis’, r. барáбать ‘plėšyti, raustis, knistis’, бóрбаться ‘pliuškentis’; su epentetiniu -l-: slov. brbljáti ‘plepėti’, č. brblati ‘murmėti, neaiškiai kalbėti’ ir kt.) kildintinas iš panašaus garsažodžio kaip ir lie. burbė́ti, bùrba ‘murmėti, kunkuliuoti, bambėti; burbuliuoti; ir kt.’, la. bur̃bêt ‘pūti, triušti, akyti’. Aptariamasis lietuvių kalbos veiksmažodis gali būti siejamas su prasl. *bъrbotati (s.-kr. brbótati ‘mikčioti, neaiškiai kalbėti; plepėti’, brbòtati ‘traškėti’, slov. brbotáti ‘клокотать, бормотать’, luž. a. bórbotać ‘бормотать, ворчать’), la. dial. bur̃bêt ‘pūti, triušti, akyti’. Galima rekonstruoti tik garsažodį *burb- (< *bur-), iš kurio baltai ir slavai formavo panašių funkcijų, bet skirtingų struktūrų veiksmažodžius.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 124; 131