Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: skelėti, katėkis, plauzdinis, srovė.

Rezultatai

Antraštė:: skelė́ti
Reikšmė:: ‘schuldig sein, būti skolingam’
Straipsnelis:: Pr. skellānts (praes. act. part.) 43,₂₃ (pl. reikšme; čia turi būti < *skelāntes, žr. FBR XI 51) [ir kt.]: skallīsnan, lie. skelė́ti (1., pl. praes. skẽlame iš Daukšos Postilės 27, ₃₁ - Volterio leidimas), go. skal ‘ich soll’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 596.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV(2), 307

Antraštė:: skelėti
Reikšmė:: ‘būti skolingam’
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘skelėti’, dažniausiai yra reiškiami žodžių junginiais ‘būti skolingam’, ‘būti kaltam’ ar žodžio, reiškiančio ‘skola’ vediniais. Tačiau kartais atvirkščiai veiksmažodis yra daiktavardžio ar būdvardžio šaltinis arba veiksmažodis visiškai etimologiškai nesusijęs su panašios reikšmės daiktavardžiu ar būdvardžiu. Lie. skelėti, skola, skolingas, pr. skalisnan ‘pareiga’, be s- lie. kaltas, kaltė (tolesni šakniniai ryšiai su lie. skelti abejotini) giminiški go. skulum, s. ang. sculan, s. v. a. scolan ‘būti skolingu’; būdvardis s. isl. skyldr, v. v. a. schuldec ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 794–795

Antraštė:: skelėti
Reikšmė:: ‘būti skolingam’
Straipsnelis:: [Kalbama apie germanų modalinių veiksmažodžių, tarp jų apie sollen ‘privalėti’ kilmę]. s. isl. skyld ‘skola, kaltė’ < *skul-oti (veiksmažodinis abstraktas), skyldr ‘giminingas (kaip tas, kuriam esi įsipareigojęs)’. Paralelių gal esama baltų kalbose: lie. skelėti ‘būti skolingam’, skola ‘Schuld’; taigi kalbama apie ypatingą baltų-germanų izoglosą [nėra pagrindo žiūrėti į baltų formas kaip į skolinius iš germanų: žr. Fraenkel LEW s. v. skelė́ti.], už šių šeimų ribų tolimesnė giminystė yra problematiška.
Šaltinis:: Ramat 1971, 197

Antraštė:: skelė́ti
Straipsnelis:: Germ. skal ‘yra skolingas, schuldet’ (go. skal ‘būti skolingam, nusikaltusiam, privalėti [ką nors]’, s. isl. skal ‘privalėti, turėti, reikėti’, s. ang. sceal ‘t. p.’, s. fryz. skel ‘t. p.’, s. saks. scal ‘t. p.’, s. v. a. scal ‘t. p.’) galime lyginti su šaknimi *sqel- pamatuotomis bl. leksemomis , plg. lie. skeliù, -ė́ti ‘būti skolingam, schulden’ (s. lie. skelù), skylù, ski̇̀lti ‘prasiskolinti, svetimoje kišenėje sėdėti’; variantas be s-mobile: lie. kal̃tas ‘schuldig, schuldend’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 405–406

Antraštė:: skelė́ti
Straipsnelis:: [Iš 69 N. Čemodanovo (Место герм. яз. среди других иде. яз., Сравн. грамм. герм. яз., М., 1962, 19–113) pateiktų germ.-bl. izoglosų tik koks trečdalis laikytina ir formos, ir semantiniu požiūriu pagrįstomis:] lie. skeliù : go. skulan ‘būti skolingam’.
Šaltinis:: Polomé 1970, 54

Antraštė:: skelė́ti
Straipsnelis:: Pr. part. praes. skellānts, skelants ‘(esantis) skolingas, kaltas’ bei subst. skallīsnan ‘prievolę’ nesuponuoja prūsų veiksmažodžio *skelētvei, *skela ‘būti skolingam, kaltam’ (taip Mažiulis PKEŽ IV 119), o *skelītvei (ar *skalītvei), *skelā ‘skelėti, privalėti’ (plg. Kaukienė, Tiltai 1, Klaipėda, 2000, p. 139). Bet kokiu atveju negalima lyginti pr. skellānts, skallīsnan tiesiogiai su lie. skelė́ti, skẽli/-ia/-a ‘būti skolingam’, nes a-kamienas yra antrinis.
Šaltinis:: Jakulis 2001, 189

Antraštė:: skelė́ti
Straipsnelis:: [Recenzuojama E. Jakulio knyga Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai, Vilnius, 2004. Jakulis neigia pr. kalboje tekėti tipo veiksmažodžių egzistavimą. Tačiau yra keletas pavyzdžių, kurie veikiausiai rodo tokį tipą buvus prūsų kalboje. Pvz.:] pr. skellānts ‘schuldig’, skallīsna ‘Pflicht’ = lie. skelė́ti, skẽla ‘owe’.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2005a, 120

Antraštė:: skelė́ti
Reikšmė:: būti skolingam
Straipsnelis:: Lie. skelė́ti, skẽli / -ia / -a, -ė́jo ‘būti skolingam’ < ide. *(s)kel- / (s)kol- / (s)kl̥- ‘pasilenkti k1 sau’; bl.-germ. *(s)kel- ‘būti kaltam, skolingam, privalėti, turėti’. Veiksmažodis skelė́ti turi bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose: pr. skellānts ‘skolingas’, go. skal- ‘būti kaltam, privalėti, turėti’, go. skulan ‘turėti, privalėti’.
Šaltinis:: Jakulis 2004, 226

Antraštė:: skelė́ti
Straipsnelis:: žr. kaltas
Šaltinis:: Oettinger 2004, 185

Antraštė:: skelė́ti
Straipsnelis:: [Aptariami seniausi ide. skoliniai į finų-ugrų kalbas.] Lapių galga- ‘sollen, müssen’, votų kul-, komių kol- ‘nötig sein’, vengrų kell- ‘müssen, sollen’, etc. < finų-ugrų *kelke- yra iš ide. *skelH- (tik baltų ir germanų: lie. skelė́ti, skel(i)ù ‘schuldig sein’, skìlti ‘in Schulden geraten’; go. skulan ‘schuldig sein, sollen, müssen’).
Šaltinis:: Koivulehto 2004, 282–283

Antraštė:: skelė́ti
Reikšmė:: būti skolingam
Straipsnelis:: Paprastai lie. skélti ir skelė́ti ‘būti skolingam’ etimologiškai nesiejami, nors jie galėtų būti tos pačios šaknies. Aktyvaus veiksmo skélti ‘kirsti, dalyti pusiau, į dalis; trenkti’ diatezinės opozicijos santykiu susijęs su intarpiniu skìlti ‘plyšti; skeldėti; kt.’, trm. ‘daužti, žiebti, norint gauti ugnį; kirsti, skelti; smarkiai eiti, bėgti, joti ir pan.’. Bl. *skē̆l-/*skil- ‘skelti’: la. šķelt ‘skelti, skaldyti, kirsti’, šķil̃t ‘skilti, skelti’; prūsų vediniai scolwo (stolwo) ‘skiedra’, scalus ‘smakras’ ir kt. Jie leidžia atstatyti bl. *skel-/*skil- ‘skelti’ [plg. bl.-sl. *skel- (*skil-) PKEŽ IV 158–159] < ide. *skel-/*skl̥- ‘skelti, pjauti’; dėl kitų atitikmenų ir vedinių žr. skélti (Kaukienė 2006, 382t.). Lie. skelė́ti dabartinėje kalboje nebevartojamas ir žinomas tik iš senųjų raštų. Jo forma skẽla (greta skẽli) lyg ir suponuoja neišvestinį žodį (jei tai ne galūnių redukcijos padarinys, tuomet performinis skelė́ti, skẽla ← *skelti, skela). Plg. retai be priešdėlio vartojamą skìlti ‘patekti į skolą, įsiskolinti’, vedinį skolà ‘grąžintinai paimti pinigai ar koks daiktas, kaltė, pareiga’ ar jo vedinius skal̃nas, skõlinti ‘duoti kam į skolą; imti į skolą’, skolė́ti ‘būti skolingam; reikalauti skolos’. Prūsų kalboje esama skelė́ti artimų žodžių su šaknies variantais *skel-, *skal-, *skāl-, plg. pr. dalyvį skellānts ‘skolingas; privalus’. V. Mažiulis pagal dalyvines formas, reiškiančias ‘schuldig – (esantis) skolingas; kaltas’ atstato *skel-ē-tvei ‘būti skolingam, kaltam’. O vedinys skallīsnan ‘prievolę’ leidžia atstatyti skal-ī-twei ‘privalėti’ [plg. *skal-ī-tvei ‘skolintis (ką), privalėti (kam kuo)’] (PKEŽ IV 118, 119). Galima suponuoti buvus bendrą paradigmą: pr. verb. inf. *skelītvei (ar *skalī-tvei), praes. *skelā ‘skelėti, privalėti’ (žr. Kaukienė 2000, 139; Jakulis 2004, 112). J. Pokorny, rekonstruodamas ide. *(s)kel- ‘būti kaltam, skolingam, privalėti’, bando ją sieti su 4 *(s)kel- ‘lenkti, atremti’. Bandymai sieti su būdvardžiu kal̃tas (IEW; LEW 799t. ir lit.; Buck 1949, 793; LIV 499t.; PKEŽ III 330) neturi nei struktūrinio, nei semantinio pagrindo. Lie. kalboje *skel-, *skal-, *skāl- reiškia tik skolą, nors reikšmės ‘būti skolingam’, ‘skola’ laikytinos išvestinėmis. Skélti ir skelė́ti (skolà) semantika galėtų suponuoti tokią reikšmių raidą: pirminė reikšmė (įvairi) > ‘skola’ > ‘pareiga’ > ‘kaltė’ (plg. PKP II 151). Remdamiesi galimomis skola reikšmėmis (žr. LEV II 347; Philips 2005, 1–26), atstatytume tokius skélti ir skelė́ti susiformavimo kelius:
Šaltinis:: Kaukienė, Jakulis 2007, 31–44