Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skilti, klusas, kuitas, sruja, raumi.

Antraštė:

ski̇̀lti

Straipsnelis:

žr. skélti

Šaltinis:

Solta 1960, 105

Antraštė:

ski̇̀lti

Straipsnelis:

žr. skelėti

Šaltinis:

Seebold 1970, 405–406

Antraštė:

skìlti

Straipsnelis:

Gr. σκάλλω ‘kasinėti, kirsti, ravėti’ […] Σκάλλω yra praes. su -ye/o- bei nuliniu vokalizmu, kuris remtųsi *skl̥yō. Tada prisimenama lie. skiliù, skìlti; su nosine daryba skįlù, o su balsiu e skeliù, skélti ir t. t. Tas pats balsis germ. k.: s. isl. skilja ‘atskirti’, go. skilja ‘mėsininkas’. Taip pat gretinama su het. škallāi- ‘smulkinti, skelti’. Ši žodžių šeima, kartu technine ir bendrine reikšme, plačiai vystėsi ide. kalbose skirtingomis formomis bei skirtingais vartosenos atvejais, plg. [1009] Pokorny 923 ir toliau. Pačioje gr. kalboje prisimenama σκαλμός, σκῶλος, σκόλοψ, σκύλλω, be s- žodžio pradžioje κολάπτω, κόλος, κελεός, κλάω.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1009–1010

Antraštė:

skìlti

Reikšmė:

plyšti, trūkti į dalis etc.

Straipsnelis:

žr. skalus

Šaltinis:

Vanags 1994, 45

Antraštė:

skilti, -ia

Reikšmė:

daužti, žiebti, norint gauti ugnį

Straipsnelis:

Lie. skilti, -ia ‘daužti, žiebti, norint gauti ugnį’, plg. la. šk̡ilt, -l̡u ‘t. p.’, etimologiškai susiję su lie. skelti ‘kirsti, dalyti pusiau, į dalis’ ir skilti, skyla ‘plyšti’. Nustatyti pagrindinę reikšmę padeda gr. σκαλλε- ‘(den Boden) aufhacken’ < *skl̥-je-. Remiantis nurodyta reikšme lietuvių ir latvių ‘žiebti ugnį’ reikia laikyti reikšmės ‘dalyti į dalis’ specializacija. Reikšmės ‘žiebti ugnį’ išeities taškas buvo priešdėlinė forma išskilti, kurios reikšmę perėmė skilti ir tapo poliseminiu veiksmažodžiu. Polisemija išnyko, kai buvo prarasta pirminė skilti reikšmė; prie tokios išvados prieita analizuojant senosios kalbos medžiagą.

Šaltinis:

Ostrowski 2000a, 158

Antraštė:

skìlti

Straipsnelis:

žr. skelėti

Šaltinis:

Koivulehto 2004, 282–283

Antraštė:

skìlti

Reikšmė:

patekti į skolą, įsiskolinti

Straipsnelis:

žr. skelėti

Šaltinis:

Kaukienė, Jakulis 2007, 31–44

Antraštė:

skìlti

Straipsnelis:

žr. skelti

Šaltinis:

Kaukienė 2006, 382–383

Antraštė:

skìlti

Straipsnelis:

[Aptariami suomių kalbos žodžiai, skolinti iš baltų kalbų, matant galimus ide. abliauto refleksus Pabaltijo finų leksikoje.] Lie. skìlti (taip pat lie. skìltis) greičiausiai davė pradžia suom. kelle / kelleen, es. kile, kille ir kt., taip pat plg. es. kilduma ʻосколокʼ. Šiai baltų žodžių grupei priklauso ir lie. skilà ʻлучина, осколокʼ, skalà ʻлучина, дранкаʼ, skalinỹs ʻколода для щепания лучиныʼ, skalū̃nas ʻсланецʼ, skalýnas ʻнагромождение сланца или галькиʼ, taip pat plg. es. kilt / kilda ʻсланец; шифер, аспидʼ. Lie. variantai skil- / skyl- / skėl- turi duoti finų kalbose šaknies -i-, skil- / skyl- / skėl- – -e-, o skal- – es. -ō-.Taigi po finų kõl- gali slypėti net skal-. Semantinis suom. kola spektras artimas lie. skalà. Funkciškai ir pagal formos panašumą taip pat tinka kola ʻзапруда для рыбной ловлиʼ. Pateiktą semantinę traktuotę patvirtina suom. derivatai su -o- ir -e-, plg. suom. kolo ʻлопатка, дрова ir kt.ʼ, kole ʻкора, дерево с содранной корой ir kt.ʼ ir t. t. (dar plg. ir prie suom. kolo derančią lie. skylė̃). Taigi i ir e kaita leidžia nustatyti baltų abliautą, nes istorinis leksikos ryšys akivaizdus.

Šaltinis:

Анттила 1988-1996 (1997), 118—124

Antraštė:

skìlti

Reikšmė:

reißen, spalten

Straipsnelis:

žr. šeiva

Šaltinis:

Gliwa 2008b, 41–60