Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: supti, nei.

Rezultatai

Antraštė:: sùpti
Straipsnelis:: Ide. šaknis *sŭ- (jos reikšmę tiksliai apibrėžti yra keblu), kuri išplėsta formantu *-p-, tęsiniais sl. kalbose laikykime: 1) *sŭp- (s. sl. sъp-ъ, *sъp-ti, le. o-sp-a, trm. na-sp-a ‘sniego pusnis’ ar ‘smėlio kopa’; 2) *sūp- (s. sl. syp-ati, le. syp-ać; 3) *soup- [šaknyje slypi prasl. *ou̯] (s. sl. su-ti, le. su-ć, su-ję, č. su-ji). Štai tos pačios ide. *sŭ- atspindžiai lie. kalboje: 1) *sŭp- (sùpti, sùptis ‘schaukeln, wiegen’, supóti ‘t. p.’, súpinti ‘t. p.’, supė́jas ‘kas supa’; 2) pailgintas balsių kaitos laipsnis (sūpỹnė, sūpỹklė ‘Schaukel’); 3) senasis dvibalsis slypi suopúoti ‘schaukeln’ (ou iš praide. *ōu; plg. súopis ‘Gabelweihe’ [25]. Lie. kalba dar pažįsta ide. *sŭ- vedinius su šaknies *eu̯, plg. ap-siaũpti ‘ką nors kuo nors uždengti’, siaũbtis ‘t. p.’; vadinasi čia priskirtina ir lie. siaũbti ‘šėlti, dūkti, triukšmauti’ ar ‘apdengti’. Matome, kad minėta ide. šaknis sl. kalbose produktyvesnė nei lie. kalboje. Atrodo, kad šaknis *sou̯-//*seu̯- pirmykštes reikšmes geriau atspindi lie. kalba: 1) ‘lenkimas, išsilenkimas’, 2) ‘sukimas(is), galąsti (tekėlu)’, 3) ‘išsivyniojimas, išsukimas, atsukimas, mojavimas (rankomis)’, 4) ‘wprawianie w czybki ruch’. Suprantama, kad lie. sùpti ‘schaukeln, wiegen’, sūpõnė ‘Schaukel’ galima sieti su sl. kalbose susiformavusia reikšme ‘pilti, berti’, ‘pylimas’ įsivaizduotinas kaip energingas, gyvas, judrus veiksmas. F. Kuršaičio pateiktas (žr.: Lit. – Leutsch. Wrtb. 1883, 374) lie. lytis sypas ir sypnas ‘sijoti miltai’ ar ‘išsijotų miltų kepta duona’ laikykime skoliniais iš le. kalbos.
Šaltinis:: Bąk 1966, 25–27

Antraštė:: sùpti
Reikšmė:: schaukeln
Straipsnelis:: passupres E. 225 ‘ase’ (= ‘medinis padėklas prie sienos virtuvėje’; dėl reikšmės dar Becenbergeris BB XXIII 310 t.); pr. žodį Pirsonas AUVII 585 sieja su lie. sùpti ‘schaukeln’, apie tai Walde Vrgl. Wrtb II 470.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 272

Antraštė:: sùpti
Straipsnelis:: žr. suopuoti
Šaltinis:: Bąk 1966, 25–26

Antraštė:: sùpti
Straipsnelis:: E. Frenkelio žodyno lie. sùpti, la. šupāt, šupuot ‘wiegen, schaukeln’ giminiški tik su sl. zybati ‘t. p.’: s. sl. zybati sę ‘svyruoti, virpėti’, zybanije ‘svyravimas, sūpavimas’, nepozybьnъ ‘nepajudinamas’ [172], s.-kr., slov. zibati ‘supti, sūpuoti’, r. zybát’ ‘sūpuoti’, le. zybotać się ‘t. p.’. Prasl. zybati daryba atitinka lie. sūpuoti, la. šūpuot; sl. kalbose šaknis yra dusli ir nesumišo su sypati ‘berti, pilti’. Šiam lizdui taipogi skirtina ir lie. siubúoti ‘sich (mit dem Oberteil des Körpers) wiegen, schaukeln’ [ekspresyvinis s minkštinimas, p > b (Schwächung)]. Lie. sùpti gretinti su siaũbti ‘umherrasen, tollen’ bei s. r. chvějati sja ‘sich bewegen, etc.’ negalima dėl semantikos neatitikimo.
Šaltinis:: Machek 1966, 172–173

Antraštė:: sùpti
Straipsnelis:: Prasl. kamienas *zybъ (s. sl. ЗЫБАТИ ‘judinti, siūbuoti, klestenti (vandenį)’, s. r. зыбъ ‘liūnas, klampynė’, r. зыбать ‘siūbuoti, supti’, зыбъ ‘smulkios, menkos bangelės (vandens paviršiuje)’, br. зыбаць ‘supti’, slov. zibati, sr. зибати́, kašub. zabac) neturi patikimos etimologijos [64]. Goriajevo (Горяев 119) siūlymas prasl. *zybъ lyginti su lie. sùpti, supu, sūbuoti, suboju Miklošičiui (Miklosich 405) rodos esąs abejotinas, kadangi sunku paaiškinti fonetikos neatitikimą.
Šaltinis:: Сараджева 1976 (1978), 64–65

Antraštė:: sùpti
Straipsnelis:: [Aptariama lotynų kalbos deverbatyvinių -ā- veiksmažodžių semantika, kuriems būtų būdingas ‘atelinis judėjimas’. Pvz.:] lo. dissu/ipāre ‘to cause to separate in different directions, disperse, scatter’, īnsu/ipāre ‘to throw in’ (Paulus ex Festo), obsipāre ‘to scatter, sprinkle’, supāre ‘to pour, strew’ (hapax Paulus ex Festo) : īnsipere, -iō ‘to throw in’. Šaknies vokalizmas yra neaiškus dėl to, kad supāre yra paliudytas tik glosose. Geriausias semantinis paliginimas yra su bl.-sl. *sup- ‘to pour, strew, cover’ (plg. lie. sùpti, s. sl. suti).
Šaltinis:: de Vaan 2012, 326