Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: svainė, kaišti, jekė, kožnas, grūsti, sėlenos, ušios, pirkė, bandelė, budėti, šakalys, trišti, kūtis, ašis, burgamistras, aižena, sėtinys, žvyras, darvà, magėti, blebėti, žugertas, kenklė, dežnai, gruminėti, krėna, kramsėti, rauzė, rubežius, geluoksnis, dūbsoti, velnaklakas, balbėti, pūstyti, trupėti, sūboti, uošvis, skujė, škulas, ganėti, žvynas, dailidė, dardėti, kaurėti, skaldė, brįsti, žilti, čirpti, dignùs, bernužis, rieša, skaudė, žiedas, sravėti, ašaka, užverti, skietas, bangà, išgi, ožka, karčiama, blabėti, insčios, nuodėm, virbėti, kernikė, pempė, raustėti, dunėti, košti.

Antraštė:

sváinė

Reikšmė:

žmonos sesuo

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 80

Antraštė:

sváinė

Straipsnelis:

(Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą, pateikia dėsningus garsų atitikmenis su ide. prokalbe). Ide. *su̯ > arm. kʿ: ide. *su̯enii̯ā > arm. kʿeni ‘žmonos sesuo’ (plg. lie. sváinė).

Šaltinis:

Джаукян 1982, 70

Antraštė:

sváinė

Straipsnelis:

žr. svainis

Šaltinis:

Benveniste 1969, 330

Antraštė:

sváinė

Straipsnelis:

žr. svainis

Šaltinis:

Pârvulescu 1989, 88

Antraštė:

sváinė

Straipsnelis:

Arm. kʿeni ‘žmonos sesuo’. [Lit.: Hübschmann AG I 503; IF 10 (1899) 47 su nuoroda į Brugmann Grdr. I² 269; Walde-Pokorny vacat, Adjarian VI 1445]. Tai vedinys iš sangrąžinio – savybinio įvardžio šaknies *su̯e-, kaip ir arm. kʿoyr ‘sesuo’ atveju. […] Arm. kʿeni susijęs tik su germ. (s. v. a. ge-swio ‘švogeris, svainis’, v. v. a. ge-swie ‘švogerė, svainė’) ir lie. (sváinė ‘Schwester der Frau’).

Šaltinis:

Solta 1960, 343

Antraštė:

sváĩnė

Straipsnelis:

žr. svainis

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 31