Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: valia, opa.

Rezultatai

Antraštė:: valià
Straipsnelis:: Oset. bar/baræ ‘valia’, ‘teisė’. Siejamas su iranėnų vāra- ‘troškimas’; plg. persų bār ‘galimybė; priėjimas’, bar dādan (= oset. bar dæddyn) ‘suteikti audienciją’, pehlevi bār ‘id.’, av. vāra- ‘valia’, s. i. vara- ‘troškimas, noras’, [235] varama ‘savo noru’, r. воля, lie. valià, s. v. a. wala, vok. wahl ‘pasirinkimas’ ir pan. Tolimesnius atitikmenis žr. prie bællyn. Plg. taip pat bæragæ, bærgæ. Galbūt taip pat ir ivar ← *vi-vāra- ‘draudimas’, paraidžiui ‘teisės (vāra → bar) atemimas (vi)’. S. ir. v → b osetinų kalboje neįprastas, paprastai v → w, plg. vāta → wad ‘vėjas’, vār- → waryn ‘lietus’ ir kt. Šiuo atveju, kaip ir kai kuriais kitais (žr. bællyn ‘norėti’, byjyn ‘vyti’) etimologijos teisingumas nekelia abejonių. Žodžius su pradiniu b iš v osetinų kalboje reikia negrinėti kaip iranėnų dialektinės aplinkos, kuriai tokia raida buvo normali, indėlį.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ I, 235–236

Antraštė:: valia
Straipsnelis:: Bl. ē ir ī/jā kamienų kilmė: […] 8) proterodinaminiai iH₁ kamienai: […] lie. valia, r. volja. […]
Šaltinis:: Kortlandt 1997, 162

Antraštė:: valià
Reikšmė:: wish, consious desire, freedom, independence
Straipsnelis:: Schmalstiegas knygos „Novoe v russkoj ètimologii I“ (A. E. Anikin, A. V. Dybo, A. A. Pičxadze, A. M. Sabenina, A. A. Utkin, I. A. Kornilaeva, M. S. Mušinskaja, O. M. Mladenova, T. V. Nevskaja, 2003) recenzijoje aptaria knygoje duotą ru. volja ‘wish; freedom; open pasture’ etimologiją. Jis lyginamas su lie. valià ‘wish, consious desire, freedom, independence’, la. vaļa ‘freedom, independence’. Teigiama, kad abiejų leksemų loc. gali reikšti ‘freely, openly’. Wälhli (2001, Lexical evidence for the parallel development of the Latvian and Livonian verb particles, in Östen Dahl and Maria Koptjevskaja-Tamm (eds.), The Circum Baltic Languages: Typology and Contact 2: Grammar and Typology, 413–441) lygina šį reiškinį ir su lyvių vāldiņ ‘open; untied, free’ ir estų vallali ‘free, untied, loose, not married’.
Šaltinis:: Schmalstieg 2003, 121

Antraštė:: valià
Straipsnelis:: Shevelovas (1964), interpretuodamas slavų volja tipą kaip turintį priesagą sl. *-ja ir aiškindamas jo skirtumą nuo sl. *duša̍ (a. p. c) tipo, mini, kad lietuvių kalbos daiktavardžiai valià, dalià, našà yra mobiliojo kirčiavimo žodžiai. Juo sekdamas ir Kolesovas (1972) teigia, kad tai yra seni baltiški žodžiai ir jų kirčio mobilumo rekonstrukcija esanti patikima. Abu autoriai neatkreipia dėmesio, kad tik lie. dalià yra mobiliojo kirčiavimo, t. y. 4 kirčiuotės (baltų-slavų II akcentinio tipo), žodis, o valià –baritoninio kirčiavimo , t. y. 2 kirčiuotės (baltų-slavų I akcentinio tipo). Lie. našà yra netinkamas pavyzdys, nes tai – *ā, o ne *jā kamieno žodis.
Šaltinis:: Fecht 2010, 175–176