Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dalia, rieju.

Antraštė:

dalià

Straipsnelis:

Lie. dalià, la. daļa ‘t. p.’ – tikslūs atliepiniai [81] šalia š. sl. *dol’a : le. dola, s. r. ДОЛѨ ‘dalis’, r. дóля, br. дóля ‘t. p.’ [82]. Sl. žodžiai – nomina acti (pirmiau nomina actionis) su priesaga *-ja iš ide. *del- : dol- : dels-. Kamienas *dol’a tęsia bl.-sl. *dali̯ā, *dalā. Plg. dar pr. dellieis ‘dalink, teile’ (žr. Топоров ПЯ A–D, 328), la. delît ‘dalinti į dalis’, s. i. dálati ‘plyšta, sprogsta’, dalam n. ‘dalis, gabalėlis’, lo. dolō, -āre ‘tašyti, drožti’, gr. δαιδάλλω (reduplikuota forma < *δαλ-δαλ-) ‘meistriškai dirbti’.

Šaltinis:

SłPr IV, 80–83

Antraštė:

dalià

Straipsnelis:

žr. valia

Šaltinis:

Fecht 2010, 175–176

Antraštė:

dalià

Straipsnelis:

Aptariami slavų volja tipo žodžių atitikmenys baltų kalbose: (1) lie. dalià, acc. sg. dãlią, la. daļa (a. p. 4) = sl. *dol’a̍, acc. sg. *dòl’ǫ (a. p. cₐ); […]; (4) lie. vadžià, vãdžią [originale – vãdzią] (a. p. 2), la. važa = sl. *vod’a̍, acc. sg. *vòd’ǫ (a. p. cₐ); (5) lie. valià, vãlią (a. p. 2), la. vaļa = sl. *vol’a̍, acc. sg. *vòl’ǫ (a. p. cₐ). Nors atitikmenys ir sutampa morfologijos bei segmentinės fonologijos atžvilgiu, supersegmentiniame lygmenyje jie skiriasi. Slavų kalbų moteriškosios giminės a. p. c, cₐ žodžių atitikmenys lietuvių kalboje yra 3 arba 4 kirčiuotės. […] Istoriškai lauktiną rezultatą rodo tik lie. dalià (4 kirčiuotė), o žodžių vadžià ir valià 2 kirčiuotė yra nelaukta.

Šaltinis:

Fecht 2010, 191–194