Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: viskėti, kumšas, šulnys, būjte, grumsnoti, gumaradas, kaptonas, brunetas, kupstas, eš, dirikas, piestas, gatavas, vargus, skubus, lugnas, esimas, dribla, vanoti, ansga, samda.

Rezultatai

Antraštė:: viskė́ti
Reikšmė:: vizgėti; judėti, virpėti, krutėti; mirgėti,tvaskėti
Straipsnelis:: Lie. viskė́ti, vìska Ostrovskio (Baltistica XXXIX (2), 2004, 195–197) laikomas performuotu priesagos -sėti vediniu iš šaknies veik-/vik- ir nurodoma, kad K. Būga (RR I 291) šį veiksmažodį siejęs su žodžiais veĩkti, vikrùs. Tačiau K. Būga čia darybinio ryšio neįžvelgė, o tik nurodė skirtingai išplėstas šaknis vei-/vi-: vizgė́ti, vìzga = viskė́ti, vìska : go. vith-ōn ‘shütteln’, s. i. vithurá ‘shwankend, taumelnd’ : vei-b – lo. vibrāre ‘drebėti, mirgėti’ ir kt., lie. vỹb-urti ‘vizginti uodegą’: vei-g- – lie. vig-rùs ‘vikrus’, vig-las ‘t. p.’ (plg. dar vìgras ‘t. p.’) : bl. *veig-l-as ‘t. p.’ > la. vìegls ‘lengvas’ : vei-k- – lie. veikùs ‘shnell. flink’, vaikaũ, -ýti ‘гонять’. Be to, K. Būgos nurodytieji žodžiai yra labai skirtingų chronologinių ir darybinių lygmenų – pvz., lie. vỹb-urti (taip pat ir vỹburiuoti) yra vedinys iš ištiktuko vỹbur, vargiai sietinas su lo. vibrāre. Tad čia galima kalbėti tik apie panašią imitatyvinę šaknį vei-/vi-/vy-.
Šaltinis:: Jakulis 2005, 171–172

Antraštė:: viskėti
Reikšmė:: judėti, krutėti į visas puses
Straipsnelis:: Jau Būga (RR I 291) viskėti ‘judėti, krutėti į visas puses (būnant vienoje vietoje)’ greta vizgėti siejo su lie. vikrus ir veikti. Atsižvelgus į -sk- grupės žodžius, viskėti laikytinas senu darybiniu žodžiu su priesaga -sėti, t. y. *vik-sėti.
Šaltinis:: Ostrowski 2004, 195