Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šmulas, įrankis, bužys, jakė, šen, kėbla, skerssnukis, žiabrys, gobėtis, vikrėti, aludė, nėkas, strėnos, sprąstas, galėti, gunžys, draudėjas, bobutė, blankùs, dindėti, kilmė, veiksnys, bėgmi, krasė, žilvitis, bartišius.

Antraštė:

šmùlas

Reikšmė:

beragis

Straipsnelis:

žr. gamulas

Šaltinis:

Мартынов 1968, 152–153

Antraštė:

šmùlas

Reikšmė:

beragis

Straipsnelis:

Su pr. žodžiu camstian "avis" galima gretinti tik šaknies etimologinius atitikmenis, kaip v. a. ž. Hammel "iškastruotas avinas, tekis", kitos reikšmės r. komólyj ir kt. "beragis" (plg. lie. šmùlas "t. p."), be l – formanto – s. i. śámah "t. p.", gr. κεμάς "elniukas, elnė", s. v. a. hinti "elnė", kurių šaknis galiausiai yra *k̑em- / *k̑om- "beragis" (apie naminius gyvulius ir žvėris; kaip priešprieša *k̑erH₂wós, taigi vyr. g. stipriems gyvuliams arba žvėrims). Vien tik sl. Ir germ. ir, mano nuomone, lie. l vediniai labai akivaizdžiai atitinka vienas kitą. [Plg. žr. kárvė].

Šaltinis:

Euler 1985b, 86

Antraštė:

šmùlas

Straipsnelis:

Gyvulininkystės terminologijoje ypač išsiskiria beragių gyvulių pavadinimai. Daugelis jų išeina iš aktyvios vartosenos. Pasižymi labai turtinga sinonimika. Įdomūs yra savo kilme ir semantiniu vystymusi. Lie. šmùlas, -à, šmùlis, -ė (vakarinė Lietuvos dalis: Akmenė, Baisogala, Varniai, Gaurė, Eržvilkas, Kvėdarna, Luokė, Papilė ir kt.) šie žodžiai lietuvių kalboje įgijo dar ir naujų reikšmių, plg. šmulà [59] kepurė (be snapelio), šmùlė ‘plikė’, šmùlas ‘plikas’, šmulė́ti kopūstai ‘parūgę kopūstai’, šmuli sijonai (be papuošimų), šmulà putrà (be kukulių). La. šmaũlis, -e (vakarinė Latvijos dalis: Aizupė, Vadakstė ir kt., dar plg. EM IV 83). La. smàuls, smaũlis, -e, smaule (Vandzenė, Emgurė, Kebrenė ir kt.). Latvių kalboje yra variantų: smaũrs, šmaũns. Lie. šmùlas, la. šmaũlis, smaũlis, smàuls kalbininkai bando susieti su s. i. śama- ‘beragis’, gr. κεμάς ‘jaunas elnias’, lo. camox ‘kalnų stirna’, s. v. a. hinta ‘briedė’ ir kt. Iš baltų kalbų šį pavadinimą pasiskolino lyviai, plg. smoul, smūl'. Greta formos šmùlas lietuvių kalboje ta pačia reikšme vartojamos ir formos škùlas, -à, škùlis, -ė (šiaurvakarinis Lietuvos kampas). Semantinis šio žodžio vystymasis analogiškas žodžiui šmùlas, plg. škùlas ‘trumpas’, škuli̇̀nės pirštinės (kumštinės), škuli̇̀ sijonai (be papuošimų), apškùlti ‘sutrumpėti, neišaugti’.

Šaltinis:

Сабаляускас 1964 , 59–60

Antraštė:

šmùlas

Straipsnelis:

Gr. κεμάς, -άδος f. ‘jaunas danielius’ […]. Priesagos -άδ- vedinys būtų iš tematinio žodžio *κέμος = s. i. śáma- ‘be ragų’ arba iš atematinės formos, plg. s. v. a. hinta f. ‘danielius’ iš *kem-t-ō. Nulinis šaknies vokalizmas lie. žodyje šm-ùlas ‘be ragų’. Žr. Pokorny 556.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 514

Antraštė:

šmùlas

Straipsnelis:

žr. gamulas

Šaltinis:

Мартынов 1968, 153

Antraštė:

šmùlas

Straipsnelis:

Lie. šmùlas, n. v. a. Hammel ‘iškastruotas avinas’, r. komólyj ‘beragis’, be formanto l s. i. śámaḥ ‘beragis’, gr. κεμάς ‘elniukas, elnė’, s. v. a. hinti ‘elnė’, kurių pamatą sudaro šaknis *k̂em-/k̂om- ‘beragis’ (priešingai žodžiui k̂erH2wós naudota pavadinti tiek naminiam, tiek laukiniam stipriam vyriškos lyties galvijui ar gyvūnui). Sl. ir germ. žodžiai, kaip ir lie. žodis, yra formanto l vediniai.

Šaltinis:

Euler 1985b, 86

Antraštė:

šmùlas

Reikšmė:

ohne Hörner, hornlos (nur mit Hornansätzen)

Straipsnelis:

[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kur prasl. ch- (< *k̑) : (s)k : g/g̑), plg. prasl. *chom- / *kom- / *gom-: le. chomla ‘Knäuel’, č. chomáč ‘Wollknäuel, Büschel, Klumpen’ šalia r. kom ‘Klumpen’, r. komel' ‘dickes Ende eines Balkens’, luž. aukšt. hom[u]la, homola ‘Kuppe, Erhöhung, Kegel’ ir lie. šmùlas ‘ohne Hörner, hornlos (nur mit Hornansätzen)’, s. i. śáma-ḥ. Tai pačiai šeimai priklauso slavų kamantų pavadinimas: r., ukr. br. chomut, č. chomout, slovk. chomút, le. chomąto, slov. homȏt, komȃt.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 2000, 27

Antraštė:

šmùlas

Reikšmė:

hornlos

Straipsnelis:

[Aptariama medžiaga, rodanti baltų ir slavų skolinimąsi iš nepaliudytos „temematų“ kalbos, kaip pasiūlė G. Holzer, Entlehnungen aus einer bisher unbekannten indogermanischen Sprache im Urslavischen und Urbaltischen, Viena: Akademie der Wissenschaften, 1989.] Sl. zoNbrъ ‘Wisent, *hornlos’ < *g̑om-ro- < *k̑om-ro-, s. i. śáma- ‘hornlos’, gr. kemás ‘junger Hirsch’, s. isl. hind ‘Hirschkuh’, lie. (žem.) šmùlas ‘hornlos’. Ši etimologija yra geresnė negu sieti su sl. zoNbъ ‘Zahn’.

Šaltinis:

Kortlandt 2004, 255