Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: žalias, rėklys, vaideliotis, kinivarpa, balandis, ukavimas, skroblus, kirbinti, kresnas, lamatas, dalia, rieju.

Rezultatai

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: žr. galva
Šaltinis:: Gołąb 1987, 101–103

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: žr. geltonas
Šaltinis:: Mažiulis 1978a, 96–97

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: žr. geltas
Šaltinis:: Tischler 1990, 71

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: žr. geltas
Šaltinis:: Gołąb 1972, 63

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: žr. geltas
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 234

Antraštė:: žalias
Straipsnelis:: žr. geležis
Šaltinis:: Tischler 1990, 71

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: žr. geležis
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 200–203

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: žr. geltas
Šaltinis:: Mažiulis 1978a, 96–97

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: žr. želti
Šaltinis:: Chantraine DEG, 1263–1264

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: Oset. dig. nozalæ ‘žalias, šviežias’. Galbūt dūrinys iš næw-zalæ (← *nava-zāri- ‘šviežia žaluma’. Dėl pirmos dalies žr. næw ir næwæg; dėl antros – plg. dig. zældæ ‘jauna žolė’, o taip pat s. sl. zelьje, lie. žãlias, žolė̃ ir kt.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ II, 191

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: [Otrębski J., Über die Vervollkommnung der Forschungsmethoden in der indo-europäischen Sprachwissenschaft, LPosn. IX (1963), p. 7–28]; tiesioginiai tokių formų su guturalinių kaita tęsiniai Otrębskiui yra vadinamieji reduplikaciniai dariniai kaip lie. ši̇̀kti ‘scheißen’, s. i. śakr̥t- ‘mėšlas’, s. i. śaknoti ‘įstengia (vermag)’, sócati ‘šviečia’, tačiau ‘heterogeninės reduplikacijos’ būdu atsiradęs bl.-sl. žodis ‘geležis’, lie. geleži̇̀s, s. sl. želežo, r. желе́зо, kuriame jis mato reduplikuotą šaknį ‘geltonas’ (!), ir būtent abiejuose variantuose *ghel- (lie. geltas, r. жёлтый ‘geltonas’ ir *g̑hel- (lie. žãlias, s. sl. zelenь, r. зелёный ‘žalias’).
Šaltinis:: Tischler 1990, 71 išn 34

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: Oset. *zær(æ) ‘žalias; žaluma; žolė’. Savarankiškai neišliko, tačiau patikimai atstatomas, remiantis tokiais žodžiais, kaip zæræston ‘žolė’ užaugęs neužsėtas arimas’, zærīdaw ‘paliktas nesupjautas atolas’, zældæ ‘jauna žolė’, mæzæræw ‘valgomo augalo pavadinimas’. Kilęs iš iranėnų *zar-, ide. šaknis *g̑hel- ‘geltonas, žalias’. Atitikmenims, pateiktiems prie zældæ galima pridėti: afganų zar-γūn ‘žalias, šviežias’, sogdų *zar- (zr-) ‘žalias’, *zēr- (zyr-) ‘geltonas’, *zar-γōn (zrγwn) ‘žaluma; daržovės’, chorezmų zrγwnk ‘žaluma’, sakų ysarū- (= zāru-, ysarūna- ‘geltonas’ (Bailey, Saka Dictionary, 347), av. žairi- ‘geltonas’, s. i. hari- ‘geltonas, žalsvas’, s. sl. zelje, lie. žalias, lie. žolė, la. žâle ‘žolė’, lie. želvas ‘žalsvas’, s. germ. *gelwo-, vok. gelb ‘geltonas’, la. helvus ‘gintarinis’, holus ‘žaluma’, ‘daržovės’ (Pokorny 429–433)¹. [¹ S. persų asā dāruva suprantame ne kaip ‘akmuo-medis’ (neįtikėtina, kad vienoje ir toje pačioje vietoje, t. y. viename ir tame pačiame įraše akmuo turėtų du skirtingus pavadinimus – aθanga- ir asan-), o kaip ‘geltonas (̄ruva-) varis (asā Kipro pavadinimas → varis)’. S. persų dāruva- atspindi iranėnų *zārwa-, kas tiksliai atitinka lie. želvas, germ. *gelwo, lo. helvus. Darybiškai plg. lie. žal-varis ‘geltonas varis’; bronza’.]. Iš skitų-sarmatų tikriausiai ir r. заря ‘žolė’ (Vasmer. REW I 444 ‘Dunkel’). ОЯФ I 597 ir toliau; ВЯ 1983 IV 81).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 299

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: saligan (zaljan?) E. 468 ‘žalias, grün’: lie. žãlias, žélti, la. zaļš, zel̂t, z̧̀lts, zalguot, s. sl. зелень ‘žalias’, s. i. hari-, av. zairi- ‘geltonas’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 624 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 287

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Lie. gl̃etas [= gel̃tas – J. K.], la. *dzelts (išvestinių dzeltât, -et ‘geltonuoti’ ir dz̧ltãns = geltónas pagrindu) turi slaviškus atitikmenis: s. sl. žlьtъ, le. żólty (ide. *ghel-). Iš paralelinės šaknies *g̑hel- yra padarytas pavadinimas ‘žalias’: lie. žãlias, la. zaļš, kurie turi juos motyvuojantį lie. veiksmažodį žélti, želiù, žė́liau. Plg. s. sl. zelenь, le. zielony, neturinčius atitinkamo veiksmažodžio.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 234

Antraštė:: žalias
Straipsnelis:: Keli ide. kalbų žodžiai, reišk. ‘žalias’, yra kilę iš šaknų, kurios aptinkamos žodžiuose, reišk. ‘geltonas’, kiti siejami su žodžiais, reišk. ‘augalas’, ‘žolė’ ir pan. (dėl žalios spalvos). Lie. žalias, la. zalš, pr. saligan; s. sl. zelenŭ ir t. t., bendras slavų; gr. χλωρός, s. air. glass; s. i. harita- (taip pat ‘geltonas’), visi yra ide. *g̑hel-, matomos žodž., reišk. švytėjimą ir spalvas (ypat. ‘geltoną’, ‘žalią’, ‘baltą’, ‘mėlyną’), vediniai.
Šaltinis:: Buck 1949, 1058

Antraštė:: žãlias
Reikšmė:: grün, roh; stark, kräftig, hart
Straipsnelis:: žr. ąžuolas
Šaltinis:: Blažek 2001b 33–34

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: [Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 35 protoslavų/protobaltų *zelěnъ/źalja-, br. zjal ̕ony, ukr. zelenyj, r. zelënyj, lie. žãlias, la. zaļš, pr. saligan.
Šaltinis:: Novotná, Blažek 2007, 335

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: Dažnai rytų bl. *źē̆l-/*źil- ‘želti’ šaknies vediniai yra spalvų būdvardžiai. Arčiausiai prie pirminės reikšmės yra air. gel ‘baltas, švytintis’. Baltų ir slavų kalbose būdinga žalia spalva (bl. ‘žalias’ > ‘žolė’): lie. žãlias, žel̃vas, la. zaļš, pr. saligan (*zali̯an) ‘žãlia’ (lie. žolė̃, la. zâle, pr. soalis E, sālin ‘žolę’ III); slavų ‘žalias’: s. sl. zelenь, r. зеленый, le. zielony ir kt. Plg. gr. χλóος ‘žalia spalva’, lo. holus (sen. helus) ‘žalumynai, daržovės, kopūstai’ . Dar žr. žélti.
Šaltinis:: Kaukienė 2006, 386

Antraštė:: žãlias
Straipsnelis:: Senas baltiškas i̯o-kamienis veiksmažodinis vedinys lie. žãlias (plg. la. zaļš, iš dalies ir pr. saligan ‘žaliai’ (grune) E 468, žr. ME IV, 687–688; LEW 1287; PKEŽ IV, 43) artimas o-kamieniui lie. žãlas (la. zals ‘rudas’ ME IV, 685, plg. dar Solta 1966, 36) ir i-kamieniui s. i. hari- ‘geltonas, žalsvai geltonas’, av. zari- ‘geltonas’ (Specht 1935, 226; 1944, 120). S. Ambrazas jau yra rašęs, kad būdvardžių o ir (i)i̯o kamienų mišimas yra paplitęs bei senas reiškinys (Ambrazas S. 2005, Dvi Zietelos šnektos būdvardžių darybos ypatybės istoriniu požiūriu: Dėl o ir (i)i̯o kamienų mišimo. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 1. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 117–139).
Šaltinis:: Ambrazas 2005, 13