Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: baũsti, garmaliúoti, gaštus, lumšas.

Antraštė:

baũsti

Straipsnelis:

Žymi vieta tarp ide. *bhā- ‘kalbėti, pasakoti’ tęsinių slavų kalbose tenka slavų veiksmažodiniam kamienui bav-, [61] kurį atspindi s. sl. ОБАВАТИ ‘užkalbėti, užkeikti’, č. baviti se o čem ‘vienas kitam pasakoti ką nors’, s.-kr. за̀бавити ‘pasmerkti, padaryti gėdą’ [ir kt. pvz.]. Šis kamienas turi atitikmenų baltų kalbose, kuriose vedinių, pamatuotų ide. *bhā-, išliko daug mažiau. Čia gali būti priskirti la. bauma ‘paskalos, gandai’, bauzt ‘plepėti’, bauzêt ‘iš lėto kalbėti’, baûzis ‘melagis, plepys’ ir galbūt lie. baũsti (< *baudti), bausmė̃. Minėti latvių ir lietuvių žodžiai glaudžiau susiję su slavų kamienu bav- ‘kalbėti’ negu su la. bust ‘atsibusti’, lie. bùsti, bùdėti, s. sl. БЪДѢТИ ‘budėti’, su kuriais jie paprastai gretinamai (ME I 266–269; Fraenkel LEW, 62). Tiesa, žvelgiant iš didesnės istorinės perspektyvos, priimtinas ir pastarasis ryšys.

Šaltinis:

Мельничук 1967 (1969), 61–62

Antraštė:

baũsti

Straipsnelis:

žr. busti

Šaltinis:

Seebold 1970, 108–110

Antraštė:

baũsti

Straipsnelis:

Gr. πυνθάνομαι ‘mokytis, teirautis, klausti’. [954] Sena šakninių žodžių *bheu-dh-, turinti tikslių atitikmenų įvairiose indoeuropiečių kalbose. Šakninis praes. su balsiu ε πεύθομαι atliepia skr. bódhati, med. -te ‘būti budriam, suprasti’, av. baodaiti, -te ‘būti budriam, suprasti’, bet taip pat ir ‘jausti’: slavų kalbose s. sl. bljudǫ ‘sekti, saugoti, prižiūrėti’, r. bljudŭ ‘sekti, pastebėti, germ. su faktityvine reikšme ‘pateikti sumanymą, atkreipti dėmesį’, iš kur ‘kviesti’ s. isl. žodyje bjōda, s. v. a. biotan, su priešdėliu go. ana-biudan ‘įsakyti, paliepti’; faur-biudan ‘ginti’. Germanų kalbose faktityvinės vartosenos atvejai radosi nepriklausomai nuo kretiečių πεύθω ‘priversti žinoti’ ir baltų k. lie. kauzatyve baudžiù; skr. faktityvas bhódhýa-ti reiškia ‘sumanyti, mokytis, bendrauti’. Vadinasi, ide. *bheudh-e- (-ti, -tai ar -toi) atitinkamai reiškė ‘būti budriam, budinti’ ir galėjo skirtingai specializuotis. Reikšmė ‘teirautis’ yra graikams būdinga taip pat kaip reikšmė ‘jausti’ – iranėnams, reikšmė ‘įsakyti’ – germanams, ‘bausti’ – baltams arba dar reikšmė ‘atpažinimas’ s. air. apeliatyve buide. Dėl esamojo laiko formos su nosiniu πυνθάνομαι galima priminti lie. bundù, bendratis bùsti, su kauzatyvine priesaga bù-dinu, -inti ir keltų ad-bond ‘pranešti’, ussbond ‘atsisakyti’. Kalbama apie produktyvias priesagas, dar žr. Pokorny 150, Mayrhofer EWA II, 449.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 954–955

Antraštė:

baũsti

Straipsnelis:

Alb. buj ‘praleisti naktį, miegoti’. Nepritariant iki šiol pareikštoms nuomonėms, pirminės žodžio reikšmės reikia ieškoti dūrinyje përbuj ‘budėti prie ligonio arba mirštančiojo’. Tada artimesnis giminaitis yra sl. buditi ‘budinti’, s. i. bhōdhayati ‘jis budi’, lie. baudžiù, baũsti ir t. t.; bunj iš *bud-nio.

Šaltinis:

Çabej 1960, 74 (100)

Antraštė:

baũsti

Straipsnelis:

žr. budėti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 258–259

Antraštė:

baũsti

Straipsnelis:

žr. budinti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 103

Antraštė:

baũsti

Straipsnelis:

žr. busti

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 954–955

Antraštė:

baũsti

Reikšmė:

mušti

Straipsnelis:

žr. busti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 258–259

Antraštė:

baũsti

Straipsnelis:

[Aiškinant baltų ir slavų leksikos skirtumus aptariamos baltų-slavų-iranėnų kalbų paralelės, kad būtų atkurta substratinė (prabaltiška pagal kilmę) praslavų leksika.] Su lie. baũsti, taip pat plg. go. ana-biudan ʻраспоряжатьсяʼ, gretintinas prasl. bl'usti ʻсмотреть, заботиться, беречь, распоряжатьсяʼ, paplitęs slavų pietuose ir rytuose, kurį atitinka prasl. patriti ʻсмотреть, заботиться, беречь, распоряжатьсяʼ, neturintis baltiškų atitikmenų, paplitęs slavų vakaruose, plg. r. блюсти = č. o-patrovati ʻухаживать, оберегать ʼ, bulg. блюдкi = le. o-patrzny ʻпредусмотрительныйʼ. Apofoninis bl'usti (*beu̯d-) variantas yra bъdeti (*bud-), fiksuotas r. с-на-бдить, kuris semantiškai tapatus le. o-patrzyć, kr. o-patriti ʻснабдитьʼ. Prasl. patriti priklauso iranietiškajam sluoksniui, o bl'usti – baltiškajam.

Šaltinis:

Мартынов 1980 (1981), 19—20