Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kemerėti, dėvėti, gožė, dilbti, nudilbti, erštauti, diendaržis, dešimtinas, avižė, bengti, bengia, gubužas, blykterėti, alyvnyčia, blizgėti, dūsėti, brandėti, išmanyti, pirštas, keršis, álnė, gruodynė, bizdelioti, bušė, geležaunes, eraičinas, dyvelėti, aukštis, gūmyti, kaišyti, atgūlis, bruzgėti, akėčios, draugtėvainis, gūžoti, klevinė boba, brūzgynas, iešmas, genšė, draugpergalėtojas, čiūtys, gramžyti, čėsas, griežtinis, girnókalis, dumšlinti, gožtautas.

Antraštė:

kemerė́ti

Reikšmė:

skurdžiai augti; kežė́ti

Straipsnelis:

žr. kamanė

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 200–203

Antraštė:

kemerė́ti

Reikšmė:

menkai, blogai augti

Straipsnelis:

Mituose het. deivė Kamrušepa (skaidome į: Kamru- ir šepa) yra susijusi ir su augalais. Ide. *kem- taip pat vartojamas augalų vystymuisi nusakyti – tai paliudija ir šie faktai, plg. lie. kẽmuras ‘kekė’ (*kem-ur : *kam-ru), kemurúotis ‘kekėmis augti’, kemerė́ti ‘menkai, blogai augti’, kẽmeras (-ai) ‘посконник’, la. čȩmurs, čȩmuls ir netgi čȩms ‘kekė, skėtis’ [ir kt.] (ME I, 372, 409); daug sl. pavyzdžių, būtent su elementu -r: *čemerъ / *čemera, *čemerica / *čemerika, nuodingo augalo Veratrum albium pavadinimas užfiksuotas įvairiose slavų kalbose [ЭССЯ IV, 51–54] ir turi įtikinamas paraleles (be jau minėto lie. kẽmeras, plg. s. v. a. hemera ‘čemerys’); *čьmanъ (slovk. čmánie ‘smulkios piktžolės’, s.-kr. чмањак ‘menki vaisiai, smulkmė’ [ЭССЯ IV, 144–145], plg. aukščiau *čьmьrъ tęsinius (pvz., le. dial. czmer, czmyr ‘smulkmė, šlamštas, netikęs’); *čębrъ (r. чабер, чебер ir kt., ukr. чабéр, br. чабóр, s. č. čibr, č. čabr, čibr, čubr, le. cząber; s.-kr. чýдар, bulg. dial. чýбър ir kt. [ЭССЯ IV, 101–102]), iš *kem-ro- (> *čem-ro- > *čębrъ).

Šaltinis:

Топоров 1983 (1985), 153