Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mėšlas, žeberklai, žlaugtas, dirti, dera, kulkšnis, kerdžia, lekmenė, alaušai, drebulė, luzgėti, nedėlia, kumstė, kepurstomis, iltė, karvelis, birgilas, patogus, slaidus, samdyti, kalnas.

Rezultatai

Antraštė:: mė́šlas
Straipsnelis:: Etimologizuojant lie. mė́šlas ‘Mist’ (žr. E. Frenkelio žodyne), be ten pateikto pokyčio mėšlas < *mėž-slas [: mėžti ‘(aus)meisten’], taip pat yra labai svarbios kitos šio žodžio reikšmės. La. mêzt reiškia ir ‘graben; schlagen, mit etwas Schweren schlagen (EH s. v.)’, mêzelêt ‘wiederholt, ein wenig graben (EH s. v.)’. Nemažam Latvijos plote (Pl.) mȩ̄sli reiškia ne tik ‘Mist’, bet ir ‘Kehricht, Fegsel’, plg. mȩ̄slaine ‘Kehrichthaufen’ bei siena (salmu) mȩ̄sls ‘eine geringe Menge Heu (Stroh)’ [49]. Čia pateiktos reikšmės įgalina veikiau galvoti (nes gausios E. Frenkelio žodyne suminėtos etimologijos kažin ar įtikinamos) apie semantinį ‘graben’, ‘schlagen’, ‘reissen’, ‘(durch Graben, Schlagen, Reissen, Fegen) entfernen’, ‘(sich) entleeren’ ryšį. Panašus reikšmės susiformavimas fiksuojamas bl. kalbose, pvz. kā̀rnît ‘wühlen, scharren, kratzen, roden, reinigen (ME, EH s. v.)’, izkārnities ‘sich entleern’, izkārnījums ‘das Exkrement’, apkārnīt ‘mit den Exkrement besudeln’, dar plg. B. Jēgers, Verkannte Bedeutungsverwandtschaften baltischer Wörter, p. 11–12.
Šaltinis:: Rūķe-Draviņa 1959, 49–50

Antraštė:: mė́šlas
Straipsnelis:: Pr. mosla GrG73 ‘leimat’, moska GrA85 ‘leimet’, Moska GrF86 ‘Leimet, Viscus’ reikšmė yra ne visai aiški (aišku tik tai, kad kažkaip yra susiję su Leim ‘klijai’). Priklauso nuo to, kurią reikšmę pasirenkame, galima apsvarstyti keletą skirtingų etimologijų. 2. Jei reiškia ‘Mistel’, galima galvoti apie sąsają su lie. mė́šlas ‘Mist’, mė́žti ‘Mist ausbringen, entmisten, verunreinigen’. Šalia bl. *ē yra lauktina bl. *ō. Tačiau patikimiau sieti lie. mė́šlas, mė́žti su lie. mỹžti ‘harnen’ (Fraenkel LEW 461). Jei taip, tai lie. mė́šlas turėtų būti iš *mẹ̄ž-(s)las ‘Mist, Urin’, su sustabarėjusi *ẹ̄, kuris nesivystė toliau į lie. -ie-.
Šaltinis:: Gliwa 2002a, 261–262