Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: raišas, trokšti, mašastas, česnakas, kėsauti, grebėstuoti, šypsena, gyslinėti, bjaurėtis, strekinėti, makšna, gumulžis, ruošus, jodìnti, rašyti, iešmas, apgėlinis.

Rezultatai

Antraštė:: raišas
Straipsnelis:: Ide. k. žodžiai, žymin. sąv. ‘luošas’, dažniausiai pradžioje turėjo reikšmę ‘su nesveikomis kojomis, raišas’, vėliau įgijo reikšmė ‘žmogus su fiziniais trūkumais’. Dažniausiai jie siejasi su sąv. ‘sulaužytas, sulaužyti’, ‘lenkti’, ‘sukti’, kartais siejami su pažeista vieta (pvz., ‘šlaunis’); dar kiti yra greičiausiai pamėgdžiojamosios kilmės (pvz., rum. şekiop ir t. t.). Lie. raišas gimim. gr. ῥοικός ‘susisukęs, sulenktas’, av. urvaēsa- ‘sūkurys’, visi kilę iš ide. *wer- ‘sukti’ prailginto varianto *wreik-.
Šaltinis:: Buck 1949, 318–319

Antraštė:: ráišas
Straipsnelis:: Gr. ῥικνός ‘susisukęs’ [...]. Populiarus žodis kaip tik taikomas negalavimui nusakyti (taip pat žr. ῥαιβός). Gretinama su lie. ráišas, germ. k. su v. ang. wrāh ‘pamišęs, užsispyręs’, vok. ž. wreeg ‘nelankstus’, su balsiu e v. v. ž. wrīch ‘susuktas’ ir t. t. Iš tikrųjų kalba eina apie kamieną, reiškiantį ‘sukti’, plg. av. praes. padarytą su jotu ir nuliniu vokalizmu urvisyeiti- ‘sukti ratu’ su veiksmo pavadinimu urvaesa ‘sūkurys, verpetas’; gausūs germanų duomenys pateikti Pokorny 1158 ir toliau. Abejotina, kad lo. rīca f. ‘audinio gabalas’, kuriuo apsigaubdavo galvas kai kurios žynės, turėtų būti įtrauktas į šį sąrašą.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 974

Antraštė:: ráĩšas
Straipsnelis:: Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. raihnas < Balt. finų *rajšnas; plg. lie. ráišas raĩšas; nėra bl. ar sl. formos, galėjusios būti modeliu skoliniui; be to, netinkama ir semantika; sl. *raiskna (s. sl. rěsnъ) reiškia ‘wahr, recht’! […].
Šaltinis:: Nilsson 2001, 186