Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sėbras, ėdus, galininkas, bangas, šlikti, pulti, požiūris, belsti.

Rezultatai

Antraštė:: sė̃bras
Straipsnelis:: Sl. sębrь: s. r. СѦБАРЪ „kaimynas, vienos bendruomenės narys“, r. сябёр, сябры́ ir kt. [165]. Lie. sė̃bras, la. sēbris laikomi skoliniais iš rusų kalbos. Taip manė ir K. Būga. Sl. sębrь kilęs iš formos *sěm-ro su priesaga -r-, jos darybiniai ryšiai su sěm, sěmmьja yra neabejotini. Priebalsis b čia yra pozicinis, „sustiprina“ m-r grupę, todėl formos *sembo-, *sębo abstrahuoti negalima. Sl. sębrь, kuris iš *sěm-ro, turi patikimesnį atitikmenį: lie. šeimerỹs „draugas“, vedinys iš šeimà – *šeimerià- < *šeimera-, t. y. toks pat vedinys su priesaga -r- kaip ir sl. sębrь < *sěmro [166].
Šaltinis:: Трубачев 1959b, 165–166

Antraštė:: sėbras
Straipsnelis:: Piet. sl. kalbose vietoj sl. smŕ̥ъ (r. смерд „baudžiaunininkas, valstietis“ [ir kt. pvz.] regime s. sr. себрь „plebeius“, sr. се̏бар „žemdirbys“. Tokią lytį pažįsta ir s. sl., plg. s. r. себер, -бра „bendras, bendrininkas su antru valstiečiu kartu apdirbąs sklypą“ (ir kt. pvz.) [253]. Trubačiovas (In: Историа терминов родства... p. 166) bl. leksemas (lie. sėbras „draugas, bendras“, la. sȩ, sebris „t.p.“) laiko slavizmais. Kalima, Blesse, Frenkelis (LEW, S. 768) lie., la. lytis laiko iš seno baltiškomis ir giminiškomis su s. i. sabhā „susirinkimas“, go. sibja „giminaičiai“, s. v. a. sippa „t. p.“ Jeigu pastarųjų teisybė, tai sl. žodžių negalime atskirti nuo tos leksemų grupės.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 1964, 253–254

Antraštė:: sė̃bras
Straipsnelis:: Kultūros istorijos pož. itin įdomus ž. lie. sė̃bras „Gefährte, Genosse“ greta sẽbras ir sebrà „Gesellschaft, Gemeinschaft“ E. Fraenkel ir E. Blesse laiko baltų veldiniu. (E. Fraenkel LEW II 768 t.). Tada būtų vėl baltų-slavų-germanų bendrybė: sẽbras, r. sjaber ir giminiški ž., go. sibja ir jo giminaičiai. Prieš skolinimąsi iš slavų kalba ir finų seura „Gesellschaft (visuomenė)“, estų sõber ir t. t. (žr. J. Kalima, Itämerensurmaleisten lielten baltilaiset lainasanat 160 t.). Šį žodį reiktų su kryžiuku į Stango sąrašus įtraukti.
Šaltinis:: Schmid 1975b, 326

Antraštė:: sėbras
Straipsnelis:: J. Kalima padarė išvadą, kad lie. sė̃bras ir la. sēbrs kilę iš slavų *sębrъ, o sen. lie. sebras [su trumpu e] ir la. sebrs yra paveldėtinės baltų formos ir priklauso tai pačiai grupei kaip go. sibja ‘giminystė’, s. v. a. sipp(e)a ‘kraujo giminystė, Friede, Bündniss’, derivatai iš ide. *s(u)e-bh(o) ‘vienos rūšies (von eigener Art)’ [J. Kalima, ZSlPh. 17 (1940–) p. 348–], kuri yra taip pat ir sl. *sębrъ šaltinis. Šis aiškinimas, kuris yra apskritai priimtas [Plg. M. Vasmer, REW 2, p. 599; E. Fraenkel LEW 2, Heidelberg 1965, p. 768–]. Kiek modifikuotas E. Blessės, pagal kurį ne tik lie. sebras ir la. sebrs kilę iš *s(u)e-bh(o), bet ir variantai sė̃bras ir la. sēbrs [E. Blesse, KZ. 75 (1958) p. 96–], sunkiai priimtina hipotezė [plg. Fraenkel LEW, l. c.]. Dėl problemiškos sl. *sębrъ kilmės E. Fraenkelis pažymėjo: sunku tiksliai atskirti, ar sl. *sęb- (r. sjabr ‘kaimynas, draugas’ ir t. t.) priklauso prie r. semьja, lie. šeima, la. saime ‘šeima’, ar rodo infiksuotą nazalinį; už pastarąją versiją šneka baltų kalbos [E. Fraenkel, op. cit. 769].
Šaltinis:: Moutsos 1983, 169

Antraštė:: sė̃bras
Straipsnelis:: Pagal G. Meyerį, gr. σέμπροςyra slaviškas skolinys ir priklauso šiai giminaičių grupei: s. serbų sebrъ ‘bendras, partneris’, s.-kr. sebar ‘artojas, smulkus fermeris’, slovėnų srebər ‘artojas’, s. rus. sjabrъ ‘kaimynas, bičiulis’, r. sjabër ‘kaimynas, draugas, bendras’, ukr. saber, sábro ‘partneris, bendra-fermeris’, taip pat kaip ir lie. sė̃bras ‘half-partner, business- or workassociate’ [G. Meyer, NS. 2, p. 57; Vasmer M., Russ. etym. Wb. (REW) 2, Heidelberg 1955, p. 599 ir 3, p. 62]. Pagal Meyerį, semantinė evoliucija buvusi: nuo ‘pusininko, partnerio’ (šiaurės Graikija, liet. k.) prie ‘bendrai ariančio, ko-fermerio’ ir vėliau ‘artojo, fermerio’ → ‘commoner’ (s. serbų) [G. Meyer, NS 2, p. 57]. Meyeris priėmė F. Miklosicho aiškinimą, kad į slavų k. šis žodis atėjo iš finų.
Šaltinis:: Moutsos 1983, 165

Antraštė:: sėbras
Straipsnelis:: Lie. sė̃bras ir la. sêbrs paremti brus. sjabr, tuo tarpu kai s. lie. sebras ir la. sebrs, nepaisant jų semantinio ir morfologinio giminingumo atitinkamai lytims sė̃bras ir sêbrs, įdomiai atskirti nuo šios grupės ir aiškinami kaip paveldėtinės baltų formos dėl prieštaravimo, kuris kyla dėl skolinio iš lietuvių k. seura buvimo Pabaltijo finų kalboje.
Šaltinis:: Moutsos 1983, 179

Antraštė:: sė̃bras
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, Specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų k. raidoje.] Draugas. La. sȩ „draugas“ turi atitikmenį slavų kalbose *sȩъ (su nazalizacija): s. r., r., br. sjabr „kaimynas“; draugas“. Tačiau lie. sė̃bras ir la. sę̃brs yra skolinys iš baltarusių kalbos.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 232

Antraštė:: sė̃bras
Straipsnelis:: Oset. særvæt „bendrai aulo naudojama ganykla, varykla“. Vs. Mileris ir Benvenistes remdamiesi nerealia forma *særwat [...] skaido į særwat. Antrąją dalį jie susieja su gyvu osetinų žodžiu wat, reiškiančiu „vietą“, o pirmąją (sær-) gretina su av. sarəba- „giminė“, s. i. śardha- „kaimenė“. Jeigu turime omenyje vienąkart užfiksuotą formą særvæt, tai tokią etimologiją reikia laikyti nepriimtina: wat sudėtinių žodžių antrojoje dalyje išlaiko stiprų balsį a (žr.: ГО § 201 I), toliau, w šioje pozicijoje (po priebalsio) gali iškristi (plg. fadat iš *fadwat, bynat iš *bynwat), bet niekaip negali išvirsti į v. Turėdami omenyje, kad rv gali dėsningai atsirasti iš br [88] (ærvad iš brātā- ir pan.), særvæt kildiname iš *sabra-θa-, kur -θa- (-θwa-) – kolektyviškumo formantas, ir remdamiesi pagrindine reikšme „bendra valda“ jį gretiname su r. шабр, сябр, себр, шабёр, сябер, себер „kaimynas; dailininkas, kuris dirba žemę su kitu valstiečiu“, lie. sė̃bras „draugas“, suomių seura „bendrija“ (gausius šio žodžio vedinius ir jo atitikmenis kitose kalbose rasite SKES IV 1006), r. (trm.) себрá „bendrija, artelė“. Tokiu būdu osetinų žodžiui særvæt atstatoma reikšmė „bendrijos valda; bendrijos žemė“, kas visiškai patvirtinama dabartinėmis realijomis, plg. r. сябреньи земли „bendro naudojimo žemės“ (Daль IV 383). Galbūt čia turime svarbią skitų-slavų-baltų-suomių socialinę-ūkinę izoglosą.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ III, 88–89

Antraštė:: sebras
Straipsnelis:: žr. sėbras
Šaltinis:: Moutsos 1983, 169

Antraštė:: sė̃bras
Straipsnelis:: Keblus dalykas įrodyti¹¹ [¹¹ Plg. J. Kalima, Slav. *sębrъ ‘Nachbar, Kamerad’ und bl. *sebras, ZfSlPh XVII, 1941, p. 342. Plg. nepriimtiną E. Fraenkelio siūlymą (E. Fraenkel rec. – J. Otrębski, Słowianie. Rozwiązanie odwiecznej zagadki ich nazwy, Pozná 1947 – Lingua Ponaminsis II 1950, p. 265) esą prasl. *sębrъ reikėtų įžvelgti antrinį nosinį infiksą], kad lie. sė̃bras ‘draugas; kas padeda ką nudirbti, atlikti ar šiaip kokio bendro veikimo dalyvis’, la. sȩ̄brs ‘kaimynas, draugas, giminaitis’ yra iš seno giminiškos lytys (be nazalizacijos pėdskų) su prasl. sębrъ ‘giminaitis, draugas, bendras’ (apie tai smulkiau žr. Vasmer). Šiaip jau įprasta bl. lytis laikyti skoliniais iš rytų sl. kalbų.
Šaltinis:: Popowska-Taborska 1992, 224