Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sergėti, įkyrus, drignė, disputacija, glumė, duobė, iršti, žala, garbstyti, marė, maumelis, maukalas, dilbinti, kuirinti, spurgas, padorus, kibiras, putelis, strugas, burgti, beigti, gerbas, elnias, klibti, tegu.

Antraštė:

sergė́ti

Straipsnelis:

Albanų veiksmažodis dergjem ‘ilsiuosi, stoviu, neveikiu, guliu; sergu’ ir daiktavardis dergjë (-a) f. ‘džiova’ siejami su lie. sergù (-iu, sérgmi) ‘(ich) behüte, bewache’. Šis gretinimas ir fonetiniu, ir semantiniu požiūriu yra nepagrįstas: kaita ide. s > albanų d nėra paliudyta ir nėra patikimas dalykas. Albanų leksemos pamatuotos šaknimi *dereg(h)- (J. Pokorny, IEW, p. 110 ir 209), plg. s. ang. tiergan (germ. *targjan) ‘erzinti, pykinti, necken, dirginti’, v. v. ž. tergen, targen ‘(pa)tempti, patraukti, dirginti’, r. dërgat’ ‘tampyti, pešioti’, la. dragât ‘tampyti, purtyti’ [ir kt. pvz. (lie. žodžių nėra) – A. G.].¹⁰ [¹⁰ Panašiai ir E. Çabej, Die Sprache XVIII, 1972, p. 143].

Šaltinis:

Georgiev 1977, 226

Antraštė:

sergė́ti

Straipsnelis:

Prasl. žodis tr̥gъ vis dar neturi tinkamos etimologijos [178]. Reikšmių „ieškoti“ ir „prekyba“ priklausomybė (plg. vengr. v. keres „ieškoti“ bei vedinį kereskedelem „prekyba“) įgalina mus prasl. tr̥gъ genetiškai gretinti su prasl. v. torg-ī-, kuris fiksuojamas s.-kr., slov. trm. tražiti, vak. bulg. trm. тража „ieškoti“ (prasl. palatalizac., metatezė). Č. v. hledati ir hlídati patvirtina sąvokų „ieškoti“ ir „saugoti“ semantinę sąsają. Vadinasi, prasl. tr̥gъ savo kilme siejasi ne tik su prasl. torg-ī- > tražiti, bet ir su prasl. s-terg-ti „saugoti“ (s. sl. стрѣгѫ : стрѣщи, r. стерегу : стеречь). Prasl. strěgǫ : strěgti savo kilme nesisieja su lie. sergiù (iki šiol taip manyta), nes spėjamas prasl. sergǫ : sergti sl. kalbose nebūtų kaitaliojęsis su sterg- > strěg-, streg-, stereg-. Taigi, morfeminė prasl. sterg-: storg- „saugoti“ struktūra būtų tokia: s-mobile, kamienas terg- : torg- : tr̥g-. Sl. tr̥gъ pakliuvo į šias kalbas: lie. turgus, la. tirgus, šved. targ, suom. turku.

Šaltinis:

Ондруш 1984 (1986), 178–179

Antraštė:

sérgėti

Straipsnelis:

Nepatikimas B. Čopo „Notes d’étymologie et de grammaire Hittites III“ pr. sarkstes „kardo makšys“ (pl. f.) kildinimas iš *švark/g- ir jo gretinimas su het. kurk- „(ap)saugoti“ < „apdengti“, kuris esąs kilęs iš ide. šaknies *k̯̑er- „apdengti“, jo archetipas esąs *ku̯r̥-g/gh- arba *kur-g/gh-. Pr. sarkstes greičiausiai tos pačios šaknies žodis kaip ir lie. sérgi, -ė́ti, pr. absergīsnan „apsauga“, butsargs „buto sargas“, la. sar̃gât „sergėti“.

Šaltinis:

Mažiulis 1958, 223–224

Antraštė:

sergė́ti

Straipsnelis:

žr. sargus

Šaltinis:

Vanags 1994, 39

Antraštė:

sérgėti

Straipsnelis:

žr. sargas

Šaltinis:

Leeming 1996

Antraštė:

sérgėti

Straipsnelis:

[Rekonstruojama baltų-slavų veiksmažodžių grupė, kuriai būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas -ā-, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i) arba *-r̥), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika:] Lie. sérgėti, -i (plg. s. lie. atem. prez. sérgti), la. sar̂gât, -u/-ãju ‘guard, watch over’, pr. absergīsnan ‘Schutz’. Neaišku, kaip paaiškinti šaknies vokalizmo ir bendraties kamieno skirtumus.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2008b, 188–189