Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
sesuo
.
Rezultatai
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
Ide.
ō
gali būti: […] Pailgintas
o
(nelaringalinės kilmės): N. sg. *
su̯é-sōr
. […] Ide.
õ
gali būti: […] Sandhi-redukcija *
-ōr
, *
-ōn
, *
-ōi̯
: *
su̯ésõ
‘sesuo’, *
h2ák̂mõ
‘akmuo’ […], plg. lie.
sesuõ
,
akmuõ
, etc.
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 259
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
Bendraide. žodis – arm.
kʿ
,
kʿṙ
‘sesuo’. [Lit.: Hübschmann A. Gr. I 504; Walde-Pokorny II 533; Esquisse² ; Walde-Hofmann II 563; Adjarian Arm. Würzelwörterbuch VI 1502 t. t.] Armėnų pamatinė forma yra *
su̯ésor
, gen. *
su̯esrós
. Dėl [ide.] dialektinio suskirstymo pastebėtina, kad armėnų kalba su savo [63]
su̯-
pradžia yrasusijusi su arijų kalbomis, tuo tarpu lie.
sesuõ
, gen.
seser̃s
ir s. sl.
sestra
rodo formą be
u
*
sesor
.⁶¹ [⁶¹ Lygiai taip pat ir toch. A
ṣar
, B
ṣer
, kurie disimiliacijos būdu kilę iš *
sesor
: Windekens, Lex. 122].
Šaltinis:
Solta 1960
, 62–63
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
Ide. lytis *
s(u̯)esor-
kone visose kalbose reiškia 'sesuo': s. i.
svasā
(
svasār-
); lie.
sesuõ
,
-er̃s
; lo.
soror
,
-ōris
< *
su̯esōr
. Čia skirtino gr. žodžio reikšmė šiek tiek kitokia, plg.
ἔορ· θυγατήρ, ἀνεψιός
Hes.;
ἔορες· προσήκοντες, συγγενεῖς
Hes. 'kuris yra tos pačios (savos) šeimos'. Pastaroji galbūt ir buvusi pirmykštė lyties *
su̯esor-
reikšmė. Kilmės požiūriu ide. *
su̯esor-
yra pamatuotas sangrąžiniu įvardžiu
su̯ē̆-s-
. Tokios formos pastarasis pažįstamas germ. kalboms, plg. go.
swēs
'savo, nuosavas, priklausąs', s. fryz.
swēs
'giminiškas', trm.
swāselinc
'Verschwägerter'. Lyties *
su̯e-s-or-
pries.
-or-
iš esmės yra ta pati su pries.
-er-
, kurią regime lo.
gener
,
-erī
m. 'žentas'. Nepritariu šiandien labai gajai pažiūrai, esą *
su̯esor-
yra dūrinys: *
su̯e-sor-
'sava moteris'.
Šaltinis:
Otrębski 1967b
, 73
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
Toch. A
ṣar
, B
ṣer
‘Schwester’ mano specialiai sugretintas su lie.
sesuõ
ir s. sl.
sestra
(BSL 41, 205) formos su
s-
, o ne su
sv-
yra tikriausiai ne ide. kilmės žodis (Van Windekens, Orbis 14, 139 ir toliau).
Šaltinis:
Windekens 1968, 99
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
S. air.
siur
f. ‘sesuo’, gen.
sethar
, acc.
siair
, du.
dí fieir
. Britų kalbos turi tą patį žodį: valų
chwiorydd
, v. kornų
huir
glosa ‘soror (Voc.)’, v. bret.
hoar
, dimin.
hoaric
. Air.
siur
kilo iš *
swesor
[su
i
vietoj
e
dėl hiato, Thurn. 50], gen.
sethar
esąs analogiškas genityvams
athir
,
máthir
,
bráthir
(žr. šiuos žodžius). Tas pats žodis išliko daugelyje kalbų: s. i.
svasar-
, arm.
k‘oir
, gr. ἔορ·ϑυγάτηρ, lo.
soror
, go.
swistar
, ang.
sister
, vok.
Schwester
, s. sl.
sestra
, lie.
sesů̃
Thurn. 215, WP II 533, Pok. 1051. Benvenistas ide. žodį *
swesōr
aiškino kaip dūrinį, reiškiantį ‘grupei priklausanti moteris’ BSL XXXV 104.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, s121
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
[Paskutiniųjų dviejų dešimtmečių etimologiniai tyrinėjimai pateikia, be jau žinomų anksčiau, visą eilę naujų toch.-bl. paralelių :] toch. A
ṣar
, B
ṣer
: lie.
sesuõ
, sl.
sestra
(palatalinis
ṣ
įrodo, kad toch. žodžio pradžioje buvo *
se-
ir, vadinasi, atkurtina bendra toch.-bl.-sl. forma *
sesr-
, *
sesor-
) [žr.: J. Wan Windekens. Notes tochariennes. – Archiv Orientální 18, 1950, 519–524].
Šaltinis:
Топоров 1963c
, 242
Antraštė:
sesuo
Straipsnelis:
Lie.
sesuo
, lo.
soror
, go.
swistar
, s. sl.
sestra
, s. i.
svasar-
, av.
xvaŋhar-
< ide. *
swesor-
, gal. *
swe-sor-
, sudėtinis žodis iš *
swe-
, o antra dalis sietina su gr.
ὄαρ
‘žmona’, lo.
uxor
‘t.p.’ ir t.t. ar su skaitvardžių mot. gim. formomis kaip s. i.
tisras
‘trys’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 108
Antraštė:
sesuo
Straipsnelis:
S. sl.
sestra
atitinka lie.
sesuõ
(gen.
seser̃s
); bet pr.
schostro
,
swestro
tikriausiai yra skoliniai. Lie.
sesuõ
yra iš idg.
s(u̯)esō(r)
.
Šaltinis:
Schmidt 1973
, 78
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Ide. *
s
armėnų kalboje intervokalinėje pozicijoje susilpnėja ir iškrinta: Ide. *
su̯esōr
(>*
su̯eur
) > arm.
k‘oyr
‘sesuo’ (plg. s. i.
svásar-
, lo.
soror
, r.
сестра
).
Šaltinis:
Джаукян 1982
, 40–41
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą (t.y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai atitinkančias giminiškų k. pavyzdžius) ir, antra, naujus elementus (t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius), atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Lie. žodis
sesuõ
, gen.
seser̃s
(<
seserès
) tęsia seną pavadinimą *
su̯esōr-
(s. i.
svásar-
, lo.
soror
) su dviem pakeitimais:
su̯-
≥
s-
bei
-ar-
pakeista į
-er-
(
seser-
vietoj laukiamo *
sesar
pagal semantiškai ir formaliai giminiškų kamienų
dukter-
ir
moter-
analogiją. Pr.
schostro
ir
swestro
‘sesuo’ yra pasiskolinti iš le. ir vok. Latviai seną pavadinimą pakeitė nauju
mãsa
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 229
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
Toch. A
ṣar
, B
ṣer
‘sesuo’: B nom.-acc. pl.
ṣera
, dimin.
ṣerçka
, daikt. ved. (būdv.) *
eṣerña
‘Verschwisterte’. (Aiškią) giminystę su s. i.
svásar-
, lo.
soror
ir t.t. nustatė jau Feist,
Kultur
(1913) 105.
Toch. Gr.
(1931) 65 visiškai pagrįstai rekonsruota toch. pirminė forma (A
ṣar
*
ṣäṣar
, o B
ṣer
- *
ṣäṣer
. Toch. (AB) *
ṣäsạ/er
iš tikrųjų turėjo duoti *
ṣṣa/er
(B nekirčiuotme, atvirme skiemenyje ä iškrito), iš kurio dėl
ṣṣ-
supaprastinimo žodžio pradžioje atsirado (A)
ṣar
, (B)
ṣer
. Šis toch. *
säṣa
/
er
remiasi ide. *
sesēr
, vadinasi, be *
-u̯-
po *
s-
žodžio pradžioje, kaip ir lie.
sesů
ir s. sl.
sestra
ir sudaro priešpriešą, pvz., s. i.
svásar
(plg. jau Van Windekens,
Lexique
(1941) 122). Dėl galo *
-er-
greta *
-or-
(kaip lie.
sesů
, s. air.
siur
ir t.t.), plg. go.
swistar
, runų
swestar
, s. isl.
systir
(dėl *
- ēr
šiose germanų formose, žr. Krause,
Handb. d. Got
89) ir taip pat lie. gen. sg.
seser̃s
), su *
-er-
. Reikia pastebėti, kad Krause,
Tocharisch
(1955) 10, nesvyruodamas manė, kad toch. A
ṣar
, B
ṣer
turi gale *
-ēr
. B *
eṣerña
turi intensyvinį priešdėlį
e-
. Toch. žodžiui, reiškiančiam ‘sesuo’ reikia atmesti kitą fonetinį ir/arba morfologinį aiškinimą: Lane,
Lang
. 21 (1945) 26 (palatalizuotas *
su̯-
); Schindler, IF 72 (1967) 249 (*
su̯-
pavirto *
s-
ir t.t.), Van Windekens
Arch. Or.
18 (1950) 521 ir toliau (pirmykštė forma *
sestrā
). Negalima palaikyti hipotezės apie svetimą kilmę (Van Windekens,
Orbis
14 (1965) 139 ir toliau).
Šaltinis:
Windekens 1976
, 449
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
Sl.
sestra
: s. sl.
сестра
, r.
сестрá
, le.
siostra
, a. luž.
sostra
,
sotša
, ž. luž.
sotra
, č., slovk.
sestra
, slov.
séstra
, bulg.
сестрá
ir kt. [63] Numanoma bendra baltams–slavams paradigma *
sesuo
, *
sẽseres
, *
sẽserį
, *
sẽserimi
, o vien slavams būdinga tik silpnoji linksnio forma (*
sesr-
> *
sestr-
) visoje paradigmoje. Lietuvių kalba išlaikė archainę priebalsinę galūnę. Remiantis giminiškomis formomis, galima spėti buvus ide.
su̯e-
. Tačiau lie.
sesuõ
, sl.
sestra
neišlaikė jokių senojo
u̯
požymių [64]. Atstatoma ide. *
su̯ésor
‘sesuo’, kurioje įžiūrimi du komponentai: *
su̯(e)-
‘savas, sava’, atspindintį santuokinį draudimą kurio nors asmens atžvilgiu, ir
sor
. Mairchoferis *
su-esor
‘savo kraujo’ laiko *
esor
: *
esr
‘kraujas’. Trubačiovas tai paremia. Dėl to *
su̯esor
, matyt, reiškė moterį pagal vienos santukos liniją, iš vienos pusės, su kuria sieja kraujo giminystė, iš kitos, - kuri turėjo teisę gyventi su vyrais iš tos pat santuokos [66].
Šaltinis:
Трубачев 1959b
, 63–66
Antraštė:
sesuo
Straipsnelis:
Janda (
Eleusis…
2000, 159t.) kildina gr. ὄαρ ‘Frau’ iš ide. *
su̯ós-r̥
, t. y. kolektyvo *
su̯és-ōr
‘Schwester’ pamatinio žodžio.
Šaltinis:
Stüber 2004
, 4
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
žr.
tėvas
Šaltinis:
Bērtulis 1972
, 17
Antraštė:
sesuo
Straipsnelis:
Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai. Tokie pakitimai paprastai vyksta nepriklausomai tos pačios reikšmės žodžiuose skirtingose kalbose, plg. lie.
sesuo
, s. sl.
sestra
, ang.
sister
, pranc.
sœr
, katalonų, provansalų
sor
ir kt.
Šaltinis:
Mańczak 1994
, 94
Antraštė:
sesuõ
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito
r
kamieno baritonai.] S. i.
svásr̥-
< *
sues-r-
. Baritonezę patvirtina gr. ἔορ (Hes.), lie.
sesuõ
(a. p. 2 senojoje lietuvių kalboje; žr. Illič-Svityč) ir sl. *
sestrà
,
-ǫ̀
(a. p.
b
).
Šaltinis:
Lubotsky 1988
, 106
Antraštė:
sesuo
Straipsnelis:
žr.
moteris
Šaltinis:
Olander 2009
, 28–29
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas