Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: srutos, laukti, lopas.

Antraštė:

srùtos

Straipsnelis:

Gr. ῥέω„tekėti, ištekėti“ [970…]. Praes. ῥέω(iš *srew-) atliepia s. i. srávati „tekėti“, veiksmo pavadinimas ῥόοςm. „upės tekmė“ – s. i. srava m. „(nu)tekėjimas“, s. sl. o-strovŭ, r. óstrov „sala“ (= apsupta srovės). Greta f. ῥοήturima, pirma, lie. sravà f. „(nu)tekėjimas, mėnesinės“ ir, antra, s. i. giri-sravā f. „kalnų srovė“. Gr. ῥύσιςf. „srovė, banga“ su senuoju nuliniu vokalizmu atitinka s. i. sruti f. „kelias, gatvė“, o dūriniuose – vi-sruti- f., tačiau arm. aṙu „kanalas“ yra dviprasmiškas. Gr. ῥυτόςturima s. i. srutá- „kas teka“ (su pari-sruta ir t. t.) ir lie. srùtos pl. (sg. trm. -tà) f. Įvairios priesaginės formos su -m-, kurias čia galima susieti su n. ῥεῦμα„upės srovė“, tačiau kurios yra vyr. gim.: lie. sraumuõ, gen. -meñs (ide. *sroumon-), s. r. strumenĭ „srovė“ ir t. t.; -men darybos yra trakų upės pavadinimas Στρύμων; germ. k. *-mo priesagą turi s. isl. straum = Strom, keltų k. s. air. sruaimm n. „upė“. Jeigu ῥέοςbei dūrinys ἐυρρεήςyra seni, tai prisimintinas s. i. augalo pavadinimas (madhu)-sravas. Taip pat buvo ieškoma sugretinimui atskirų veiksmažodinių formų. Tokiu būdu lie. preteritas pa-srùvo atitinka dor. ἐρρύᾱ (plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 743) arba lie. bendratis sravė́ti, kuri įeina į svarbią eilę, ir aor. ἐρρύη. Yra tikra, kad *sr-ew- iš ῥέω, s. i. srávati yra II *ser- kamienas, paliudytas s. i. sisarti, gr. ἔρπωir t. t.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 970–971

Antraštė:

srutos

Straipsnelis:

[Apie ide. *-ko- vedinius, veiksmažodinius būdvardžius]. Bretonų froug ‘urine’ <*sru-ko- (: lie. srù-tos pl. tantum ‘gyvulių šlapimas, liquid dung’, bret. froud, vels. ffrwd, s. air. sruth).

Šaltinis:

Hamp 1977b, 78

Antraštė:

srùtos

Straipsnelis:

[Recenzuojamas Latviešu valodas dialektu atlants, Leksika, 1999, Rīga] Lie. srùtos, plg. la. strutas (kurio dėl motyvacijos nereikia gretinti su br. гной, susijusio su br. гнiцъ ‘pūti’), yra tik senas atšvaitas labai seno vedinio iš ‘tekėti’ reikšmės ide. vksm., plg. lie. srū́ti ‘tekėti’ ir kt. (la. strutas ‘pūliai’, strust ‘pūliuoti’, strutuot ‘t. p.’ jau kiek labiau nutolę nuo pirmykštės reikšmės).

Šaltinis:

Urbutis 2000e, 255