Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vartas, griova, aulys, perve.

Antraštė:

var̃tas

Straipsnelis:

Tovės kaimo (dabar Kaliningrado srities Zalivino Slavsko rajono) lietuvių žvejų leksikoje J. Gerulis ir Chr. Stangas atkreipė dėmesį į terminą var̃tas, kuris čia skirtingai nuo literatūrinės kalbos reiškė ne ‘vartus’, o ‘duris’ – ‘̈r’ (nicht ‘Tor’!) [Gerullis, Stang, 93]. Šio fakto lingvistinė reikšmė išeina už lietuvių šnektų ribų: prūsų kalboje XV a. pradžioje buvo užfiksuotas žodis warto ta pačia reikšme ‘durys’ [E., 210], o dabartiniai duomenys patvirtina seno įrašo teisingumą. Ryšium su tuo tikriausiai ir į žinomą iš paminklų (J. Bretkūno) formą vartas ‘durys’ [Skardžius, 194, 321] reikėtų žiūrėti kaip į prūsų kalbos ypatybių atspindį arba XVI a. Prūsų Lietuvos lietuvių kalbos ypatybę. To meto žymiausias rašytojas tada ir buvo Jonas Bretkūnas. Galima manyti, kad dauris ‘vartai’ ir warto ‘durys’ santykis rodo aiškų leksinį-semantinį prūsų kalbos bruožą. Analogiškas leksinis-semantinis santykis - *dures/*u̯artā ‘durys’ ~ ‘vartai’ – taip pat pasitaiko šiaurės slavų kalbų dialektuose, iš dalies lenkų Varmės ir Mozūrų šnektose reikšme ‘vartai į kiemą’ keletą kartų pažymėtas formų dźwyrze ir ‘wrota do podwórza’ vartojimas [Siatkowski, 66]. Ir kašubų tarmėse leksema dwi(e)rze kartais reiškia ‘wrota w płocie’ t. y. ‘vartai tvoroje’. Visa tai buvo prūsų kalbos areale.

Šaltinis:

Непокупный 1976, 58