Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žagas, dyža, bimbalas, skalanda, sugebti, seilas.

Antraštė:

žãgas

Reikšmė:

karčių tiltelis

Straipsnelis:

Oset. zægæl ‘vinis’. Reikia skaidyti į zæg + mažybinė priesaga -æl (СЕИ 80). Skitų-baltų-germanų izoglosa. Plg. lie. žãgas ‘karčių tiltelis’, Stangengerüst’ (Fraenkel II 1284), žaginỹs, žagaras, s. v. a. [291] kāk, ol. kaak, norv. kag, šv. kāk ‘gėdos stulpas’, pl. keg, kegge ‘pleištas’, vok. (trm.) Kag ‘kopūsto kotas’ (Falk-Torp I 483). Su mažybine priesaga: s. v. a. kegil ‘kuolas, baslys; stulpas’, vok. Kegel ‘medinis stulpelis’. Mann (105) čia priskiria ir armėnų cag ‘viršūnė, smailuma’. Apie semantinį kompleksą ‘stulpas’ – ‘kuolas’ – ‘vinis’, žr. prie mīx. Žodis kilęs iš ikimetalinės technikos, ir kalbama pirmiausia apie medines vinis. Dar visai neseniai Osetijoje tokios pirkios, kuriose visi baldai-suolai (bandon), krėslai (k’ælætǵyn), lovos (syntæg), staleliai (fyng), lentynos (toerxæg) ir pan. buvo padaryti be jokios vinies. Pasiūlyta etimologija visiškai atitinka šias realijas. Visai galimas daiktas, kad *žaga- ‘šaka’ ir šaka- ‘šaka’ (žr. sag, sagòj ir pan.) reprezentuoja tą pačią ide. šaknį, žr.: Fraenkel II 958 (su nuoroda į: Otrębski, Lingua Posnaniensis, 1955, V, 28). Tokiu atveju dar vienas šios šaknies variantas tikriausiai slypi oset. žodyje dæğæl ‘raktas’. Žodis pateko į čečėnų-ingušų kalbas: ingušų zagal, čečėnų zajl ‘pleištas’ […].

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 291–292

Antraštė:

žãgas

Straipsnelis:

žr. žagilas

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 59