Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kraujas, kaubarė, pasisamdyti.

Rezultatai

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: Turime pr. krawia (senovinis neutrum pl.) ‘kraujas’ ir lie. kraũjas, veikiausiai bendras pamatas *kraui̯an, kurį formaliai atitinka s. i. kravyám ‘raudona mėsa’, kaip neutrum giminės būdvardis kilęs iš ide. daiktavardžio *krū- ‘kruvina mėsa’ (galbūt s. air. crū, tikrai s. le. kry ‘kraujas’) […]. [Senovinis kraujo pavadinimas la. assens] iš kitų bl. kalbų buvo išstumtas dabartinio *kraui̯an. Šis akivaizdžiai turėjo senovinę specialią reikšmę ‘žalios mėsos kraujas’, kaip lo. cruor šalia sanguis (ir asser).
Šaltinis:: Euler 1983, 32

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: Oset. œrxœv, œrxœm | œrxaw, œrxœn ‘(atvira) žaizda’. Kaip ir kai kuriais kitais atvejais grupė rx čia kilusi iš xr; plg. rxœcyn iš *xrak-, calx iš čaxra-, syrx iš suxra- ir t. t. Vadinasi, œrxœw dėsningai galima kildinti iš iran. *xraviš-, ide. *krewas- ‘žalia, knevina mėsa; sukrešęs kraujas’. Plg. av. (su silpnu vokalizmo laipsniu) xru- ‘kruvina mėsa’, xrvi- (xruvi-) ‘krucinas’, s. i. kravis ‘žalia mėsa’, kravyam ‘kraujas’, s. sl. krъvъ, r. кровь, pr. krawian, lie. kraũjas, la. kreve ‘sukrešęs kraujas’, anglosaksų hrēaw, hræ̂w ‘drėgnas, žalias’, kimrų crau, kornų crow ‘kraujas’, lo. cruentus ‘kraujuotas’, cruor ‘sukrešęs kraujas’, gr. κρέας ‘mėsa’. w||m svyravimas osetinų žodžiuose œrxœw||œrxœm tokios pat eilės, kaip ir s. i. śyāva-||śyāma- ‘juodas’, lie. šir̃vas||šir̃mas ‘pilkas’ ir t. t. Mes čia, pasak Spechto (Der Ursprung der indogermanische Deklination. Göttingen, 1944, 179), turime ne žodžių darybos variantus, o dviejų sonantų svyravimą. Vis dėlto jeigu atskirsime rxœm nuo rxœw, tai pirmąjį galima kildinti iš *(s)krama- (ide. bazė *(s)kre- ‘pjauti’) ir sugretinti su germanų grupe [443]: s. skand. skrama, norv. skraama, vok. Schramme ‘žaizda, įrėžimas’ (*krama dėsningai → rxœm).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ II, 442–443

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: [14 išnaša:] Pr. crauyo E 160 ‘kraujas’ : lie. kraũjas ‘t. p.’.
Šaltinis:: Smoczyński 1989b, 314

Antraštė:: kraũjas
Reikšmė:: Blut
Straipsnelis:: Kraũjas : kraujà sen. raštuose ‘Blut’. Pr. krawian neutr., kraugen neutr., crauyo E 160, krawia [25 išnaša: Paskutinieji du seni yra neutr. pl. (Fraenkel LEW, 290), Trautmannas (BSW, 142) juos laiko feminina, o baltams rekonstruoja *krau̯i̯a- neutr. ‘Blut’] E 47, 34 ‘t. p.’. La. *kraujš ‘Blut’ išnyko dėl sutapimo su kraujš ‘status’ (Fraenkel LEW, 290). S. i. kravya- neutr. ‘žalia mėsa’ (= pr. krawian) refleksuoja ŏ kamieną (Pokorny IEW, 621). Pirmykštį baltų neutrum patvirtina lie. nom. sg. forma su -ias ir pr. neutr. pl. crauyo = lie. kraujaĩ (Иллич-Свитыч ИА, 49).
Šaltinis:: Stundžia 1978, 115

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: Pirmykštė nom.-acc. sg. šaknis – *kreuH; […] Reguliarus tematinis derivatyvas *kreuH-o- matytinas s. anglų hrēaw etc. Antrinis derivatybas yra *kreuH-io-, išlikęs pr. krawian, lie. kraũjas (su pakeistu kirčiu) [76]. Lie. krùvinas vėlgi rodo naują priesagą, bet tai gerai žinoma denominalinių būdvardžių darymo priesaga, produktyvi lie. kalboje.
Šaltinis:: Hamp 1977a, 75–76

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: S. i. kravyá- ‘žalia mėsa, maita, lavonas’ kažin ar gali būti laikomas denominatyvu, -ya- vediniu, nes neužfiksuotas Nomen, kuriuo remtųsi s. i. lytis. Siūloma s. i. kravyá- laikyti archainiu ide. kalbų reliktu (*kreu̯ə+i+o- resp. *kreu̯H+i+o-) ir sieti su pr. krawian, lie. kraũjas (Mayrhofer EWA I, 277 ir III, 684; Altindische Grammatik, II, 2, §655b) [100…101]. Manau, kad minėti bl. žodžiai yra vėlyvi pačių bl. vediniai. Tada kravyá- būtų s. i. naujadaras besiremiantis klaidinga darybiškai jau neaiškaus dūrinio kravyā́á- analize.
Šaltinis:: Das 1987, 99–101

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: Daugelyje ide. kalbų žodžiai ‘kraujui’ žymėti priklauso vienai iš dviejų iš ide. prokalbės paveldėtų giminiškų žodžių grupių. Pirmos grupės žodžiai (la. asins, skr. asr̥ḥ ir t. t.) atspindi ide. prokalbės žodį ‘kraujui’ žymėti, čia nieko negalima pasakyti apie tolimesnį semantinį šaltinį. Antrai grupei priklauso žodžiai (lie. kraujas ir t. t.) etimologiškai siejami su sąvokomis ‘žalia mėsa’, ‘kraujuojanti žaizda’, ‘kraujas, tekantis iš žaizdos’ ir t. t. Dar kitose kalbose žodis kraujas siejamas su ‘raudona spalva’, ‘žaizda’ ir t. t. Lie. kraujas, pr. craujo, krawia, s. sl. krŭvĭ (bendras bl.-sl., išskyrus la.), lo. cruor ‘kraujas iš žaizdos’, s. air. crū ir t. t. giminiški gr. κρέας ‘mėsa’, skr. kravis- ‘žalia mėsa’, av. xrū- ‘t. p.’, skr. krūra- ‘žalias (nevirtas), kruvinas’, av. xrūra- ‘kruvinas’, s. ang. hrēaw ‘žalias’, – visi šie žodžiai kildinami iš ide. *krew-, *krū-.
Šaltinis:: Buck 1949, 206

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Baltai, be abejonės taip pat pakeitę, išlaikė du ide. pavadinimus: ‘kraujas’ prilyginę jį ‘žalios mėsos’ pavadinimui: *kreuə-/krū- (lie. ir pr.) ir *es-r-/es-n- (la.). Lie. kraũjas, pr. krawian neutr. greta crawia pl. neutr. arba sg. f. ‘kraujas’ yra -io- kamieno vediniai kaip ir s. i. kravyám ‘žalia mėsa’ iš šaknies *krū-s-, kurią randame ir s. le. kry, acc. krew (≤ *krъvъ), iš kurio dabartinis nom.-acc. krew. Lie. būdvardis krùv-inas = s. sl. krъv-ьnъ ir le. krewny (dabar daiktavardis) ‘giminaitis’. Latviai turi kreve ‘sukrešėjęs kraujas, šašas’, bet ne *kraujš = lie. kraũjas.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 224

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: Pr. crauyo E 160 ar krawia 47₁₃₄ ‘kraujas’ [ir kt.] : lie. kraũjas, skr. kravyam, s. le. kry, kimr. crau, lo. cruor, la. kreve ir kt. žr. Walde Pokorny I, 478.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 244

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: Pr. crauyo, krawia ‘kraujas’ (dėl jų gramatinės giminės tyrėjų nuomonės skiriasi) priklauso senam ide. leksikos sluoksniui ir turi daug paralelių įvairiose ide. kalbose. Pirmiausia siejasi su lie. kraũjas, krauja (reta forma) (LKŽ VI, 459) ir vediniais: kraujìnis, kraujìngas, bet ir krùvinas, -is, krùvinti ir pan.; la. kreve ‘sukrešėjęs kraujas’, ‘šašas’, ‘piktšašiai ant žaizdos’, ‘skaudulys’, krevele, krevaîns, krevêt, kreveļuôt (ME II, 274–275; EH 650; Erģemes izloksnes vārdnica, II, 120) [164]. Baltų pavyzdžiai atsiradę iš trijų skirtingos šaknies variantų: *krou̯-i̯o- (pr. crauyo, krawia, lie. kraũjas), *kreu̯- (la. kreve), *krū- (*kruo-V-, plg. lie. krùvinas). Tiksliausias atitikmuo prūsų formoms – s. i. kravya- neutr. ‘kraujas’ (iš *krou-). Slavų, s. iranėnų ir keltų atitikmenys fiksuoja pradinį *krū- : *kruu̯-V-. Plg. prasl. *kry (< ide. *krū-) : s. le. kry, bet ir le. krew (gen. sg. krwī), slov. krî (bet ir kȓv), s.-kr. krȋ arba antrines formas: s. sl. КРЪВЬ, bulg. кръв, s.-kr. кр̑в; č. krev (gen. sg. krvi), luž. a. kréj, le. krew, kaš. krev; r. кровь ir kt. Ta pati pradinė forma *krū-/*kruu̯- atstatoma av. xrū-, xrūm (=xruvəm) pagrindu. Formos su balsiu e apibūdina lo. cruor, dažniausiai apie sukrešėjusį kraują, (< *kreu̯ōs) ir gr. κρέας ‘mėsa’ (< *kreu̯es); taip pat plg. lo. cruentus ‘kruvinas’ (: av. xrūvant-) ir pan. Iš germanų atitikmenų plg. s. isl. hrár ‘drėgnas’, ‘žalias’ ir pan. (< germ. *hrēwaz); s. ang. hreaw ir kt.
Šaltinis:: Топоров ПЯ K–L, 163–164

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: Priebalsio postgeminacija prūsų katekizmuose pastebima dar dviejose pozicijose: po kirčiuotų (a) diftongų ir (b) diftongų junginių. Dėl (a) plg.: […] kr-æuw-ien (lie. kraũją).
Šaltinis:: Смочиньский 1987 (1989), 29

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: [Recenzuojamas V. Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodynas“, II, I-K (1993); III, L-P (1996).] Pr. crauyo ‘blut, blood’ E 160 atspindi nom. sg. *kraujā, plg. lie. kraũjo (nom. kraũjas).
Šaltinis:: Schmalstieg 1997, 252

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: [Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Ide. *eu davė bl.-sl. *iou prieš priebalsius]. Lie. kraũjas vokalizmas yra resilabifikuotas iš *krowiom, plg. s. i. kravyám.
Šaltinis:: Kortlandt 2008, 8

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: [Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. krawian ‘sang’ (III, 43₁₈, 75₁₁), kreugen (I, 13₁₉) veikiausiai yra mot. gim. vns. gal., plg. pr. Crauyo ‘das Blut’ (E 160), nors lyginimas su lie. vyr. gim. kraũjas gali skatinti atstatyti baltų bev. gim. daikt. (plg. s. i. bev. gim. krayváṃ ‘viande sanglante’).
Šaltinis:: Petit 2000, 34

Antraštė:: kraujas
Straipsnelis:: [Rezenzuojamas V. Orelo A Handbook of Germanic Etymology, 2003.] Aptariant germ. *xrawaz ‘žalias, šviežias’ prie lie. kraujas buvo galima prišlieti s. i. kravyá-. Be to, kita s. i. forma kraví- ‘žalia mėsa’ turėtų būti pateikta tik kaip kravíṣ (Mayrhofer EWAia I 411).
Šaltinis:: Kabašinskaitė 2004, 322

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: [Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 9 protoslavų/protobaltų *kry /krauja-: br. krou̯, ukr. krov, r. krov ̕, lie. kraũjas, pr. crauyo pl. n.
Šaltinis:: Novotná, Blažek 2007, 333

Antraštė:: kraũjas
Reikšmė:: Blut
Straipsnelis:: Būdvardžių afiksas *-(i)i̯o- / -eii̯o- jau seniai kildinamas iš afikso *-o-, prisijungusio prie kamiengalio (ar galūnės) i/ei, plg. s. i. ávi- ‘avis’ ir ávia- ‘avies’; krávi- ‘kraujas’ ir kraviá- ‘kruvinas’ bei lie. kraũjas, pr. krawian (Blut) III 43₁₈ (apie pastarąją paralelę plačiau žr. Mažiulis 1993, PKEŽ 2, 262tt., Smoczyński 2001, Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 122–123); lot. ignis ‘ugnis’ ir igneus ‘ugnies’ ir kt.
Šaltinis:: Ambrazas 2003, 9–10

Antraštė:: kraũjas
Straipsnelis:: Jau seniai keliama hipotezė, kad afiksas *-(i)i̯o- / -eii̯o-, – kadaise buvęs svarbiausia vardažodinių atributinių ypatybių būdvardžių darybos priemonė, – atsirado iš afikso *-o-, jam prisijungus prie kamiengalio (ar galūnės) i/ei, plg. s. i. kraví- ‘kraujas’ ir kraviá- ‘kruvinas’ bei lie. kraũjas, pr. crauyo (Blut) E 160, acc. sing. krawian (Blut) III 43₁₈ (apie pastarąją paralelę žr. PKEŽ II, 262tt.; Smoczyński 2001, 122–123), lo. ignis ‘ugnis’ ir igneus ‘ugnies’ ir t. t.
Šaltinis:: Ambrazas 2005, 12

Antraštė:: kraũjas
Reikšmė:: blood
Straipsnelis:: [Aptariama ide. dvibalsio *eu raida baltų ir slavų kalbose, veikiausiai *eu > *ou̯/V, *i̯ou/C. Prūsų kalbos duomenys patvirtina *eu > *ou̯/V, bet *eu > *i̯ou/C vyko tik katekizmų, o ne Elbingo žodynėlio kalboje. Pvz.:] pr. crauyo ‘blood’ (Elbing) : lie. kraũjas ‘t. p.’, s. i. kravyá- ‘row meat’, gr. κρέας < *kreuh₂-.
Šaltinis:: Derksen 2010, 38

Antraštė:: kraũjas
Reikšmė:: blood
Straipsnelis:: [Aptariamas ‘Weise dėsnis’, pagal kurį ide. sprogstamieji palataliniai priebalsiai sanskrite prarado palatalizaciją prieš *r, bet ne prieš *l:] s. i. kravíṣ- ‘raw, bloody meat’ < *kreuh₂-s-, plg. gr. κρέας ‘meat’, lo. cruor ‘blood’, lie. kraũjas ‘blood’ etc.
Šaltinis:: Kloekhorst 2011, 264

Antraštė:: kraũjas
Reikšmė:: blood
Straipsnelis:: [Aptariamos Calando sistemos priesagos.] Akrostatiniai i-kamienai yra retai paliudyti ide. kalbose, tačiau didelis skaičius antrinių darinių su -i- rodo, kad kadaise jie turėjo būti produktyvūs, plg. tematinį darinį *kro/eu̯h₂i̯-ó- (: *króu̯h₂i-/*kréu̯h₂i- ‘blood; gore’, plg. s. i. ákravihasta- ‘having no blood on the hands’) > s. i. kravyá ‘bloody’, kas yra sudaiktavardėjęs lie. kraũjas ‘blood’.
Šaltinis:: Rau 2009, 134

Antraštė:: kraũjas
Reikšmė:: кровь
Straipsnelis:: Lie. kraũjas ‘кровь’ < ide. *kroui̯óm n. ‘кровь; нечто кровавое; сырое мясо’. Kildinama iš ide. negyvosios klasės *-u kamieno (*krū-). Dar žr. kraujai
Šaltinis:: Дегтярев 1994, 36