Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: marios, cypti.

Rezultatai

Antraštė:: mãrios
Reikšmė:: įlanka
Straipsnelis:: žr. jūra
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 215

Antraštė:: mãrios
Straipsnelis:: žr. marės
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 234–235

Antraštė:: mãrios
Reikšmė:: jūra
Straipsnelis:: žr. marės
Šaltinis:: Daubaras 1981, 86

Antraštė:: marios
Straipsnelis:: Ide. *mériə, mɘri̯ā́- patvirtina gr., bl. ir germ. kalbų faktai. *mériə reikėtų kildinti iš vardažodinės šaknies *mer-, mər- f. ‘spindesys, blizgesys (Glanz)’ (nuo šaknies mer ‘spindėti’, kurią gr. μαρμαίρω ‘spindintis’ veiksmažodžiu atspindi). Ide. *mériə, gen. sg. mɘriā́s ‘spindesys (Glanzhaft)’ turi, be to, atitikmenis pr. mary, lie. (pl.) marios (mãrės) ir germ. marīn f. ‘jūra’ (go. marei, s. saks. meri).
Šaltinis:: Thieme 1963, 240

Antraštė:: marios
Reikšmė:: įlanka, jūra
Straipsnelis:: Seną ide. ‘jūros’ pavadinimą, kurį matome s. sl. morje, go. marei (vok. Meer) ir lo. mare, BALTAI PAKEITĖ. Baltų kalbose šis pavadinimas išliko žodžiuose: la. mare ir lie. marios, mãrės pl. ‘įlanka’ (tarmėse, taip pat ir ‘jūra’), pr. mary ‘nerija’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 215

Antraštė:: mãrios
Straipsnelis:: žr. marės
Šaltinis:: Endzelīns DI, IV (2), 257–258

Antraštė:: marios
Straipsnelis:: žr. marti
Šaltinis:: Thieme 1963, 241

Antraštė:: mãrios
Straipsnelis:: Leksema, reiškianti ‘jūra’, indoeuripiečių, kurių „protėvynė“ nebuvo prie jūros, prokalbėje vartota ir dideliam ežerui pavadinti. Vėliau indoeuropiečiams migruojant, vakaruose ir pietuose jie pasiekė jūros pakrantes. Tuomet minėta lytis įgavo naują reikšmę, tačiau ir senesnioji nebuvo visiškai užmiršta. Kaip ir go. marei (sǽr, priešingai, rečiau), s. isl. marr irgi reiškia ‘jūra, Meer’¹⁷ [¹⁷ Archaiška leksema marr (daugiausia poezijoje) bei įprastas žodis sær ‘jūrą, die See’ pavadina kaip elementą, nusakant jo medžiagiškas, kokybines ypatybes ir savybes, o ‘das Meer’ iškelia to paties objekto erdvės požymį], s. v. a. mari, meri ‘jūra’, tačiau s. ang. mere reiškia ir ‘ežeras, tveninys’, o ang. mere turi tik pastarąsias reikšmes. Ir šiaurės Vokietijoje Meer vartojamas ‘ežerui’ pavadinti: das Steihunder Meer, das Düvelsmeer. Kai tuo tarpu keltų kalbose (s. air. muir, kimr., bret., korn. mor) minėta leksema turi reikšmę ‘jūra, Meer’. Lo. mare = ‘Meer’ [94]. Pajūrio rajonuose reikšmė ‘jūra’ įgauna keliariopą atspalvį: gali reikšti ‘marios, Haff’, ‘lagūna’, plg. pr. mary ‘marios’, lie. mãri, dažniausiai pl. mãrės, mãrios ‘jūra, Meer, baltijos jūra, Kuršių marios’ (plg. lo. upės Septem Maria, toliau vok. Marsch < *mari-ska-). Su ‘jūra’, kaip ‘žemyne esantys vandens telkiniai, Landwasser’ galima gretinti pailginto balsių kaitos laipsnio germ. kalbų vedinį ‘pelkė, palios’: s. ang. mōr, s. saksų mōr, s. v. a. muor, s. isl. mo̸er; taip pat het. marmarra- reduplikuotas vedinys, reiškia ‘pelkė’. Žodžio, reiškiančio ‘jūra’, ide. prolytė yra *mori- (-i- kamienas, n. generi), iš kurio radosi germ. *mari- (s. v. a. meri), keltų *mori (s. air. muir). Lo. mare yra atsiradęs iš tam tikros ide. tarmės (idg. Dialektes), kurioje priešistoriniais laikais įvykusi kaita o > a. Het. mar-, mar(r)a- ir oset. mal ‘gilus, stovinčio vandens telkinys’ paneigia įsigalėjusią nuomonę, kad ide. *mori- esąs specifinis vakarų ide. žodis. Tolimesnė etimologija *mori analizė kažin kiek patikimesnių rezultatų neatskleidžia: siejimas su *mer- ‘mirguliuoti, raibuliuoti, spindėti, blizgėti’ (s. i. mári̇̄ci- ‘miražas’, gr. μαρμαίρω ‘mirgu, žiburiuoju’, Μαῖρα ‘Sirijus, Hundsstern’)²⁵ [²⁵ IEW 733], kalbant apie šviesos atspindžius vandens paviršiuje²⁶ [²⁶ W. Schulze Kl. Schriften 117 f.], yra įmanomas, tačiau ne kažin kiek patikimas dalykas [95]. Veikiau žodis ‘jūra, Meer’ remiasi šaknimi, reiškiančia ‘vanduo’ (eine Wasserwurzel zugrunde liegen), *mer-²⁷ [²⁷ tipologiškai lygintina su *u̯er- [IEW 80, kurią regime s. i. vā́r(i) ‘vanduo’, toch. A wär ‘t.p.’ ir daugelyje upių pavadinimų, pvz. Vara [Ligurijoje]], kuri neslypi jokiuose upių ar kitokių vandens telkinių pavadinimuose (panašiuose į Marus ‘die March’), tačiau kurią galime įžvelgti išplėstoje šaknyje *mergh- ‘suvilgyti, sušlapinti, sruventi, sroventi, čiurlenti’ (gr. βρέχω, la. merguôt ‘lynoti, dulksnoti’)²⁸ [²⁸ IEW 738] ir *merk- ‘(iš)mirkyti, einweichen’ (galų mercasius ‘pelkė, bala’ > s. pranc. marchais, v. v. a. meren (< *merhen) ‘(duoną) padažyti, pavilgyti’, lie. merkiù, mer̃kti ‘(linus) panardinti į vandenį’)²⁹ [²⁹ IEW 739 f.].
Šaltinis:: Meid 1982b, 94–96

Antraštė:: marios
Straipsnelis:: žr. sparnas
Šaltinis:: Nilsson 2001, 185