Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: smūtnytis, spykėrė, pavėnė, šėvulis, lakštiniai, smirdėlė, švogžti, pasmėlėti, šepšys, briauzgėti, šovėjas, pamėdėti, siaustinėliai, aisō(*), lakamėža, požiūris, didžiažuvis, pašarža, kviečiai, ėrìnis, kaduginis, -ė, kabarkštinti, išdėti, sėdeklė, kumštavoti, papliauška, aiklus (eiklus), proborščius, žirklės, gunkšlė, dumšlė, lavonas, liavonas, viešnia, česnakinė, šlaitė, našlė, viešė, rūškanas, prakurė́jas, meškerė, širšas, kiugždėti, meilaširdumas, saulažuvė, pirmadėlė, aukštybė, pūkšti, šiubinbrolis, avižgrybė, gėdėtis, ėslus, -i, kaužėti, klevinė boba, švašva, bezdžionė, šlamenė, šmėkla, barkščioti, dėdiškas, ešoklė, priešvėjas, štrumpė, dėti, demi, lakmena, lekmenis, dievo karvytė, atšaiža, išaiža, šlajės, drėbtelėti, vebždėti, žvaigzdė, griuvėsiai, dilgėlė, kėstelėti, kešenė, duoti / davė, šliužys, austi, audžia, kušėti, šeškus, nerštėti, lašaša, skregždė, gulkščioti, žiuriutės, šlemšti, sąmyšis, papžindūlis, šliužas, pošnė, trušėti, grumšėti, mūsųjis, čeižti, glimžtelėti, brėškis, šiurės, trėkšti, kamiešiai, pažymynys, bryzėlė, užgairė.

Antraštė:

smū̃tnytis

Straipsnelis:

Ypatingesnio aiškinimo dar [P. Skardžius] pasirodė reikalingas smū̃tnytis, -ijasi, -ijosi ‘liūdėti, liūsti’ – dėl jo P. Skardžius pasakyta [senųjų slavizmų žodyne], kad jo arba pagal smū̃tnas (< le. smutny ar s. br. смутный) perdirbtas iš smū̃tyti(s) ‘t. p.’ (< le. smucić (się) ir s. br. смутит(ся)) arba tiesiai iš le. smutnieć atsiradęs; antrąjį spėjimą sunku palaikyti, nes iš smutnieć veikiau reiktų laukti smūtnė́ti, […] ir tokia lytis, pasirodo, yra iš tiesų pažįstama ne iš vieno šaltinio (LKŽ XIII 233); pirmojo aiškinimo maždaug lygiaverčiu konkurentu galėtų, rodos, būti teigiama, kad smū̃tnytis paprasčiausiai pasidarytas iš slavizmo smū̃tnas.

Šaltinis:

Urbutis 1989a, 46