Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spykėrė, grodšalas, žiuriukė, lūžti, išarža, ešoklė, kankurėžis, lumžuotis, ganyti(s), medskribelė, auščiuoti, nėrovė, kviečiai, šeška, kriaušas, šlaitė, kankorėžis, kaištuvė, šiubinbrolis, diežti, tausti, -čia, gužėti, medžias, gurguolė, čemeryčia, sravažolė, gniaužtas, šakaliai, rūpėti, gųnžys, daržinė, šašas, gašlus, skiauterė, karštligė, viešpatis, klumšė, kliaudžia, makštìs, maninárka, išdėti, jūšia, žirglioti, žūdyti, svagėti, čyžti, kuksas, kuksa, griaučiai, krykštė, pukšlė, šlieti, briauzgėti, saulažuvė, lęšis, piršės, raušyti, avižinė.

Antraštė:

spýkėrė

Straipsnelis:

Dažni variantai su priebalsiais s ir š, ypač prieš p, t, pvz.: spýkėrė ‘javų sandėlis, klėtis’ (Rytų Prūsijos lie. raštuose nuo XVI a.), spýkeris (Prk.) ir špýkėrė (Rytų Prūsijos lie. raštuose nuo XVI a., Rsn, Plšk), špykėrė̃, špýkėris (vok., pietvak. Lietuva), plg. v. v. ž. spīker ‘t. p.’ (K. Schiller, A. Lübben Mittelniederdeutsches Wörterbuch, 1931), Pr. vok. špi̇̂ker ‘t. p.’ (Alminauskis DLL) […] [157] Lie. skoliniai su garsais s, š yra kilę iš skirtingų vok. tarmių. Skoliniai su s prieš priebalsius dažniausiai atėjo [158] iš vok. ž. tarmių ir yra senesni, o su š – iš vok. a. tarmių arba iš suaukštaitintų žemaitiškų žodžių ir yra vėlesni.

Šaltinis:

Čepienė 1996, 156

Antraštė:

špýkėrė

Straipsnelis:

žr. spykerė

Šaltinis:

Čepienė 1996, 156

Antraštė:

spykerė

Reikšmė:

daržinė, klėtis

Straipsnelis:

Skolinys iš vokiečių žemaičių kalbos, fiksuotas J. Bretkūno Biblijoje: spykerė ‘daržinė, klėtis’

Šaltinis:

Čepienė 1998, 92